Nerimstantis politinis „žemės drebėjimas“ skandina ne tik Liberalų sąjūdį [Komentuoja M. Jastramskis]

Nerimstantis politinės korupcijos skandalas skandina ne tik Liberalų sąjūdį. Nesibaigiančios partijų rietenos formuoja nuomonę, kad „visos jos vienodos“, nors kai kurie politikai dar tikisi iš šių kovų išpešti sau naudos. Pastarosiomis savaitėmis viešumoje pasirodžiusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), tiriančiam neleistinus verslo ir politikų ryšius, bei valstybės vadovams skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija sukėlė „beprecedentę krizę“ teismo laukiančiame Liberalų sąjūdyje. Dvejus metus politinės korupcijos skandalo kamuojama partija, kuriai nuo tada, kai 2016 metų gegužę buvo sulaikytas tuometinis lyderis Eligijus Masiulis, vadovauja jau trečias pirmininkas, įsitraukė į aštrias vidines diskusijas, VSD pažymose išskaičiusi, kad Liberalų sąjūdžio „krikštatėviu“ esą buvęs koncernas „MG Baltic“ ir toliau tiesia rankas į šią organizaciją. Remiantis VSD informacija, skelbta, kad po E. Masiulio žlugimo koncernas neva ieškojo kito liberalsąjūdiečių lyderio, kurį galėtų valdyti, ir tokiu esą buvo pasirinktas buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius bei jam talkinęs europarlamentaras Petras Auštrevičius, nors politikai tai griežtai neigia. Svarstymus apie galimas įtakas, bandant pašalinti jį iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, išgirdęs praėjusį rudenį tos pozicijos atsisakęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį DELFI konferencijoje pareiškė negalintis pasitikėti V. Gailiumi bei P. Auštrevičiumi. Išvakarėse posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba išsakė kitą poziciją – šiais bendražygiais partija pasitiki. Liberalsąjūdietė Aušrinė Armonaitė, prieš kurią neva irgi galėjo veikti minėti politikai, situaciją pavadino „sostų karais“. „Paminėjau „Sostų karus“ omenyje turėdama platesnį vaizdą. Liberalai, vis dėlto, manau, yra detalė visame „Sostų karų“ seriale, galbūt viena iš serijų. Man atrodo, kad Lietuvos politikoje tiek kitais, tiek 2020 metais matysime įvairias rokiruotes, ir, deja, partinei sistemai, tai demokratinei daugiapartinei sistemai, kurią stengiamės kurti per pastaruosius trisdešimt metų, tai nebus geros naujienos“, – DELFI konferencijoje kalbėjo politikė.

Virš galvų – artėjantys teismo procesai

Įvairūs skandalai – tiek politinės korupcijos bylos, tiek vidinės ar išorinės rietenos – yra apėmę daugumą Lietuvos politinių organizacijų. Liberalų sąjūdžio tragedija tarsi užgožė kitą toje pačioje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimų sulaukusią organizaciją – Darbo partiją. Tik prasidėjus skandalui, iš jos pasitraukė nemaža dalis partijos veidu buvusių „darbiečių“. Likučiai balandžio viduryje vėl susitelkė po šios organizacijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho, sugrįžusio į aktyvią veiklą, sparnu. 2003 metais įsteigtai Darbo partijai šis Kėdainių verslininkas su nedidele pertrauka, kurios metu slapstėsi nuo teisėsaugos Maskvoje, vadovavo iki 2015-ųjų. „Darbiečius“ ir aktyvią politiką paliekantis jis pareiškė sulaukęs nuosprendžio dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo vadinamojoje Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Per 2016 metų Seimo rinkimus „darbiečiai“ neperžengė 5 proc. barjero, todėl mandatus gavo tik du partiečiai, laimėję vienmandatėse apygardose. Šiuo metu Darbo partijai Seime atstovauja vienintelis Valentinas Bukauskas, nes buvęs bendražygis Petras Čimbaras pasuko su „socialdarbiečiais“.

Vis dėlto naujausia, gegužės mėnesį „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad į V. Uspaskicho glėbį grįžę „darbiečiai“ susigrąžino dalį simpatikų: jei balandį už šią partiją pasisakė 2,9 proc. potencialių rinkėjų, ta į yra, tuo metu ji nebūtų perkopusi 5 proc. Seimo rinkimų barjero, tai gegužę Darbo partija pakilo į ketvirtą reitingų lentelės vietą su 7,1 proc. balsų. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, kalbėdamas su DELFI, neskubėjo nurašyti ne tik „darbiečių“, prie kurių vairo grįžęs V. Uspaskichas, jo teigimu, gali patraukti dalį rinkėjų, nors šuolio į pirmaujančias pozicijas vargu ar galima būtų tikėtis, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TTP). Gegužės pradžioje po kelerius metus trukusio tyrimo šiai politinei organizacijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Per 2016 metų rinkimus „tvarkiečiams“ pavyko perkopti 5 proc. barjerą, nors kampanijos metu, po pirmojo turo, iš partijos pirmininko posto pareiškė atsistatydinantis šios jėgos kūrėjas europarlametaras Rolandas Paksas. TTP vairą iš jo perėmęs Remigijus Žemaitaitis šiuo metu Seime liko su minimalų narių skaičių – septynis – turinčia frakcija. TTP gretos Seime susitraukė, gegužės 17-ąją iš jos pašalinus parlamentarą Petrą Gražulį. Šis kartu su R. Paksu, kuriam 2017-ųjų liepą buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, savaite anksčiau pranešė steigiantys visuomeninį judėjimą „Šaukiu aš tautą“. TTP pirmininkas R. Žemaitaitis viešai tvirtina, kad visuomeninis judėjimas politikams reikalingas tam, kad jo pagrindu kitais metais suburtų visuomeninius rinkimų komitetus, ir atvirai iniciatyvą vadina partijos skaldymu. Nepaisant to, „tvarkiečiai“ pastaruoju metu laikosi tarp reitingų lyderių. Balandį vykdyta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodė, kad šią partiją, surinkusią 7,7 proc. apklaustųjų balsų, lenkė tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Gegužę atlikti „Vilmorus“ tyrimai rodo panašią situaciją – šios bendrovės duomenimis, už „tvarkiečius“ pasisako maždaug 7,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, TTP išlaiko tam tikrą, nors ir silpną, elektoratą.

G. Paluckas mato skyrybų pliusus, kiti abejoja

Įtampos krečia ir socialdemokratus. Tiesa, baudžiamosios bylos virš kairiųjų nekabo, tačiau vidiniai konfliktai dar praėjusį rudenį privedė prie stabilia atrodžiusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atsidalijimo. Šiuo metu Gintauto Palucko vedami socialdemokratai veikia opozicijoje, Seime turėdami aštuonių narių frakciją. Partijos pirmininko parlamente nėra – jis eina Vilniaus vicemero pareigas. Nuo LSDP atskilę partijos senbuviai, pageidavę likti valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Seime turi 11-os narių frakciją. Jos pagrindu kovo pabaigoje buvo įkurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), vadovaujama Gedimino Kirkilo, į savo eiles subūrusi tiek valdžioje norinčius būti socialdemokratus, tiek prieštaringai vertinamus buvusius „darbiečius“. Įsibėgėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalui, kai VSD pažymose sušmėžavo ir kai kurių socialdemokratų „atskilėlių“ pavardės, LSDP pirmininkas G. Paluckas nepraleido progos pasidžiaugti: vadinasi, partijos skyrybos buvusios prasmingos. Kol kas šių skyrybų rezultatas – per pusę pasidaliję abiejų socialdemokratų rinkėjai. Kaip rodo balandžio 17–26 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, abi kairiosios partijos vos ne vos peržengtų Seimo rinkimų barjerą: už G. Palucko LSDP balsuotų 5,2 proc., už G. Kirkilo „socialdarbiečius“ – 4,6 proc. rinkėjų. Populiarumu šias partijas lenkia net korupcijos skandaluose įklimpę „tvarkiečiai“ ir Liberalų sąjūdis. Panašius pasitikėjimo kairiaisiais skaičius rodo ir „Vilmorus“. Jos duomenimis, gegužę už G. Palucko socialdemokratus būtų balsavę 5,1 proc. apklaustųjų, už G. Kirkilo „socialdarbiečius“ – 6,4 proc. Nuo ketinančiųjų balsuoti šie skaičiai – kiek didesni. „Aš žiūriu matematiškai: jei praėjusių metų kovą socialdemokratai turėjo maždaug 15 proc. nuo balsuojančiųjų, tai suskilę gavo po 7,5 proc. Galėjo tris partijas įkurti – būtų po 5 proc. gavę. O jei susijungs su kažkuo, nes dar yra TTP, Darbo partija, kiti, tai gal ištemps iki 20 proc. Jūsų valioje, taip sakant, ir jungimasis, ir skilimas. Tokia ir nauda“, – kalbėdamas apie kairiųjų situaciją, ironizavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Kiek geriau jis vertino „socialdarbiečių“ siekį būsimuosiuose rinkimuose bendradarbiauti su dabartiniais koalicijos partneriais „valstiečiais“. „Buvimas valdančiojoje koalicijoje su dideliais „valstiečiais“ duoda „socdarbiečiams“ tam tikrą matomumo galimybę – jie turi vieną kitą ministrą, juos parodo žiniasklaida. Kitų, „nematomų“ partijų yra labai daug, tad labiau verta būti šalia matomų lyderių, negu toje erdvėje, kur visi susilieja, kylant pavojui patekti į užmarštį“, – kalbėjo sociologas.

Pergalė – lyg loterijoje

Būtent Ramūno Karbauskio vedama LVŽS bei opozicinė Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama TS-LKD išsaugo sąlyginį stabilumą kitas partijas purtančių skandalų kontekste.

Tiesa, šios dvi partijos konkuruoja, negailėdamos abipusių kaltinimų. Konservatoriai prikiša „valstiečiams“ jų lyderio valdomo „Agrokoncerno“ galimus interesus, prilyginamus „MG Baltic“ siekiamas politinėje erdvėje. LVŽS lyderiai, savo ruožtu, primena, kad, kaip paaiškėjo, G. Landsbergis prieš kelerius „MG Baltic“ vadovams pristatinėjo TS-LKD rinkimų programą, nors paramos iš skandale įklimpusio koncerno, kaip tvirtina, nei ėmė, nei prašė.

Ekspertai šiame žodžių mūšyje įžvelgia galimos rinkėjų pasitikėjimo krizės grėsmes. „Pavyzdžiui, konservatoriams gali atrodyti, kad jie kritikuoja „valstiečius“, ar LVŽS – jog jie kritikuoja prezidentę bei konservatorius, ir taip laimi, bet iš tikrųjų taip labiau stiprinamas rinkėjų įspūdis, atsispindintis kokybiniuose interviu, kad „visi jie vienodi“. Jeigu visi vienodi, reikia laukti kažko naujo“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis. LVŽS šioje situacijoje jaučiasi stiprūs: dar prieš mėnesį R. Karbauskis dėstė manantis, kad jo atstovaujama partija laimės visus kitais metais vyksiančius rinkimus – prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento. Bent kol kas reitingai rodo kitokį rinkėjų požiūrį. Balandžio pabaigoje atlikto bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, daugiausia balsų piliečiai ketino atiduoti už TS-LKD – šią partiją būtų balsavę 17,3 proc. rinkėjų (gegužę tyrimą atlikusi „Vilmorus“ rodo 16,3 proc.). LVŽS įsitvirtino antroje vietoje – „Spinter tyrimai“ duomenimis, juos palaikė 15,2 proc. rinkėjų, „Vilmorus“ rodo 14,4 proc. pasitikėjimą. „LVŽS, net būdama valdžioje, neiškrito iš lyderių eilių, bet manyti, kad ji turi pagrindo laimėti daugumą, sunku. Pirmos vietos jie šiuo metu nelaimėtų, bet į antrąją galėtų pretenduoti, nes visi kiti silpni“, – DELFI dėstė V. Gaidys. M. Jastramskio manymu, šiuo metu reikėtų kalbėti ne apie tai, kas skandalų kontekste laimi, bet kas mažiau pralaimi. „Atrodytų, mažiau pralaimi „valstiečiai“ ir konservatoriai. Tai dvi didžiausią žmonių pasitikėjimą turinčios partijos, ir ta situacija daugiau kaip pusę metų yra stabili. Iš kitos pusės, jos mažesniu mastu patenka į skandalus, jei lygintume, pavyzdžiui, su Liberalų sąjūdžiu, jau nekalbant apie TTP“, – aiškino politologas. Tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad dar po kelerių metų, kai vyks Seimo rinkimai, dvi dabar lyderiaujančios partijos skins absoliučią pergalę. „Visa mūsų ligšiolinė istorija rodo, ir rinkimų sistema yra tokia, kad parlamente ir toliau turėsime ne mažiau kaip penkias partijas. Dabar, kai vos kelios partijos turi keliolikos ar iki 20 proc. reitingą, o kitos – mažiau nei 10 proc., prasideda loterija, kas peržengs 5 proc. barjerą. Todėl garantuoju, kad ir kitame parlamente partijų bus daug, tik klausimas, kurios iš jų pateks“, – kalbėjo M. Jastramskis. „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys aiškino, kad, vadovaujantis šiuo metu gaunamais duomenimis, prie Seimo rinkimų starto galėtų išsirikiuoti net 8 partijos. „Be dabartinių lyderių – konservatorių ir „valstiečių“ – yra dar šešios partijos, kurios galėtų patekti į Seimą. Bet kokios iš jų turi šansą, dar aiškiai neidentifikuojama, nes vieną kartą svarstyklės krypsta vienų pusėn, kitąkart – kitų“, – sakė sociologas.

Kokių šansų dar turi liberalai

V. Gaidžio teigimu, galimybių vis dar turi ir Liberalų sąjūdis, nes jo rinkėjai – jaunesni, energingesni, aukštesnio išsilavinimo, žvelgiantys į ateitį ir nebijantys rizikuoti žmonės – yra linkę balsuoti ne už asmenis, bet už liberalizmą. „Liberalai – tai ne vieno lyderio, o greičiau elektorato, palaikančio liberalizmą, partija. Taigi, liberalizmas liks, nors tai nėra dominuojanti ideologija – tuo visiškai neabejoju“, – sakė V. Gaidys. Politologas M. Jastramskis laikosi kitokios pozicijos. Jo manymu, nuo 2016 metų, kai prasidėjo pastarasis politinės korupcijos skandalas, Liberalų sąjūdžio potencialas stipriai sumenko, ir prie to prisidėjo pačių liberalsąjūdiečių rietynės, pavyzdžiui, pakeičiant pirmininką Remigijų Šimašių, kuris, politologo teigimu, „kaip, aiškėja, buvo išlaikęs geriausią politinę aureolę“. „Liberalai gali guostis, kad nieko neatsitiko vieną, antrą kartą, galbūt jų problemos iš tikrųjų yra labai išpučiamos, bet rezultatas jiems vis dėlto prastas. Gal to jie nepamatė per kelis mėnesius, bet jų trajektorija žemėja ir jeigu jie jau anksčiau galvojo, ar perkops 5 proc. Seimo rinkimų barjerą, tai dabar turi rimtai susimąstyti. Mano galva, kažkoks reorganizavimas ar naujos partijos kūrimas jiems reikalingas“, – sakė M. Jastramskis.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.