Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė. T. Janeliūno komentaras

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų trauktis iš premjero posto. Seimo opozicijoje esantys politikai ir politologas sutinka, kad formalių priežasčių tam nėra, tačiau praktinių – daugybė. Po vakarykščio renginio, į kurį jis vyko naudodamasis tarnybiniais resursais, ir paskelbė, kad kandidatuos į prezidentus, jau rengiami kreipimaisi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

S. Skvernelis apie savo sprendimą kandidatuoti paskelbė ketvirtadienį Rusnėje per susitikimą su vietos bendruomene. Po to žurnalistams jis paaiškino, kad nemato priežasčių trauktis iš premjero pozicijos.

„Konstitucija tokio apribojimo iš manęs nereikalauja. Visi mes turime tokią teisę, Vyriausybės įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti 10 dienų atostogomis. Ta galimybe greičiausiai išnaudosiu. Jeigu reikės, galbūt, ir daugiau paimsiu. Mes turime precendentą ir pavyzdį, kada prezidento rinkimai vyko, ir veikianti prezidentė dalyvavo“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis taip pat vakarykščio renginio nematė kaip rinkiminės kampanijos dalies.

„Aš nemanau, kad tai yra, nes aš nevykdau rinkiminės kampanijos“, – sakė S. Skvernelis.

Jau rengiami kreipimaisi į VRK

Tačiau su premjeru nebūtų linkęs sutikti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Mes iš karto vakar pamatėme problemą, kai premjeras į savo akivaizdžiai viešųjų ryšių renginį vyko tarnybiniu transportu, lydimas apsaugos, kabineto vadovės, savo patarėjų, kurių atlyginimas, kiek suprantu, yra mokamas ne iš „valstiečių“ rinkiminės akcijos arba premjero asmeninės sąskaitos, o iš Lietuvos valstybės biudžeto“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vakarykščio renginio įrašas buvo patalpintas Vyriausybės tinklapyje, iš kurio žiniasklaida galėjo jį pasiimti.

„Nors tai yra ir smulkūs pavyzdžiai, bet tai rodo, ką mes dabar turėsime ateinančius keturis mėnesius – premjerą, kuris naudodamasis savo tarnybine padėtimi, už valstybės pinigus, dalyvaus prezidento rinkimuose. Akivaizdu, kad ta situacija nėra nei teisėta, nei teisinga“, – sakė G. Landsbergis,

Jo žiniomis, jau yra rengiami skundai VRK, kad ji atidžiai panagrinėtų tą situaciją.

„Jeigu premjeras norėtų nesudaryti tokios regimybės, kuri primena Rusijos prezidento V. Putino dažną perrinkimą, kada jis lygiai tokiais pačiais principais save išsirenka iš naujo, tai tiesiog būtų sąžininga pasitraukti iš premjero posto, ir dalyvauti lygiomis teisėmis, kaip dalyvauja kiti paprasti kandidatai“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jo vertinimu, S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės situacijos, kai ji kandidatavo antrai kadencijai eidama prezidentės pareigas, yra skirtingos.

„Aš manau, kad buvo labai aiškus atskyrimas. Tai nuo žmogaus sąžinės priklauso. Bet, kai premjeras vos ne tą pačią dieną savo pristatyme pasako, kad „niekada nesinaudoju administraciniais resursais“, o tuo pačiu šalia jais labai puikiai naudojasi, akivaizdu, kad jau dabar jis yra interesų konflikte. Aš nematau priežasties, ypač žinant premjero charakterį, kad kas nors keistųsi. Šiuo atveju derėtų pasitraukti iš pareigų, sudalyvauti rinkimuose, ir po to spręsti, ką daryti toliau“, – teigė G. Landsbergis.

Atkreipė dėmesį į R. Šimašiaus pavyzdį

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė formaliai nematąs problemų, kad S. Skvernelis, užimdamas premjero pareigas, kandidatuoja į prezidentus.

„Formaliai jis gali tai daryti, kaip ir, pavyzdžiui, kandidatai į merus, kurie dabar eina mero pareigas, gali ir toliau eiti tas pareigas, tačiau atsiranda dvi problemos“, – sakė E. Gentvilas.

Pasak politiko, viena problemų – kaip kaip atskirti, kada jis užsiima rinkimais ir politika, o kada valstybės reikalų tvarkymu.

„Šiaip ar taip jis šiuo metu yra svarbiausias Lietuvos ūkvedys. Čia tikrai oponentams kirvius galąsti bus daug progų. Mes jau tą matėme ir anksčiau, kada jis paskelbė apie gresiantį perversmą, tai buvo neaišku, ar jis kaip premjeras sprendžia valstybės reikalus, ar kaip būsimas kandidatas. Tokių situacijų bus vis daugiau. Tai yra viena didžiulė problema, pirmiausia, jam ir rinkimų prievaizdams“, – sakė E. Gentvilas.

Antra problema, kurią įžvelgė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, yra realus valstybės reikalų tvarkymas.

„Ar bebus laiko? Ar tikrai jie bus tvarkomi taip, kaip reikia? Ar bus tvarkoma taip, kaip reikia kandidatui į prezidentus S. Skverneliui? Čia aš matau antrą problemą: aš esu Lietuvos Respublikos pilietis, ir man norisi, kad Vyriausybė veiktų efektyviai.

Reikia pripažinti jau dabar, kad perturbacija su ministrais (vienas postas dar neužimtas) rodo, kad šita Vyriausybė jau ir taip pradėjo klimpti pusnyse. Bijau, kad valstybės reikalų tvarkymas akivaizdžiai pablogės“, – sakė E. Gentvilas.

Jo vertinimu, S. Skverneliui nekorektiška save lyginti su D. Grybauskaite.

„Prezidentas dirba prezidento darbą, ir kandidatuoja į prezidento postą. Premjeras dirba premjero darbą, ir kandidatuoja į kitą postą. Antras dalykas, tegu S. Skvernelis savęs nelygina su prezidente. Kai D. Grybauskaitė paskelbė, kad kandidatuos antrai kadencijai buvo aišku, kad ji ir laimės. Kalibras kol kas ne tas. Kai S. Skvernelis taps pirmą kartą prezidentu, jeigu taps, ir kandidatuos antrą kartą, tada būtų korektiškas pasilyginimas“, – sakė E. Gentvilas.

Jo vertinimu, didelė galima problema yra administracinio resurso naudojimas rinkimų kampanijai.

„Ji iškyla ne tik jam, bet tarkime ir R. Šimašiui – dėl Šimašiaus VRK kreipėsi į generalinį prokurorą, kad supainiojo tai, kas yra mero darbas, ir – kandidato į merus darbas. S. Skverneliui tai bus kasdienybė, matysime tas problemas.

Kaip kandidatas, jis galėtų tik įrašus feisbuke po darbo daryti, bet matysime tokių situacijų, kad koks nors Vyriausybės darbas arba darbo viešinimas, pirmiausia, konkurentų bus įžvelgiamas kaip kandidato naudojimasis užimamomis pareigomis“, – sakė E. Gentvilas.

Politologas: susitikimas Rusnėje – rinkiminės kampanijos dalis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas spėja, kad greičiausiai S. Skvernelis laikysis formalaus varianto, kuris neįpareigoja jo palikti Ministro Pirmininko postą.

„Politine prasme tai bus dar viena tema, kuri labai dažnai gros tiek oponentų lūpose, tiek žiniasklaidoje. Kiekvienas jo, kaip premjero, žingsnis bus traktuojamas su įtarumu, kad tai vyksta dėl kandidatavimo į prezidentus. Pačiam S. Skverneliui tai nėra geras būdas, nes jam visą laiką reikės aiškintis, atsimušinėti, kad jis sugeba atskirti savo, kaip kandidato, ir savo, kaip premjero, mintis, darbus, funkcijas ir panašiai“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, tas atskyrimas yra labai subjektyvus. Jo vertinimu, vakarykštis premjero susitikimas su rusniškiais, kada jis paskelbė apie kandidatavimą, buvo rinkimų kampanijos dalis.

„Vakar neišvengiamai tai buvo rinkimų kampanijos dalis, nes jis paskelbė apie rinkimų kampaniją. Niekaip kitaip šito negalima traktuoti. Visą laiką išvengti tokios griežtos ribos jam nepavyks. Aš manau, kad premjeras turi suvokti, kad tai yra jo silpna pusė, ir jis iš tikrųjų sulauks dėl to daug kritikos“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, lieka klausimas, kaip jis reaguos į tai – ar bandys tą neigti, ar jis, kiek įmanoma, bandys nusišalinti nuo tų sprendimų, kurie galėtų būti traktuojami vos ne kaip rinkėjų papirkimas arba bandymas sau priskirti nuopelnus už visus sprendimus, kuriuos daro ministerijos, ministrai, dabartinė valdžia.

„Jam tai bus didelis iššūkis. Aš manau, kad tai yra viena priežasčių, dėl ko S. Skvernelis bandė kiek įmanoma ilgiau išlaukti nepaskelbęs apie savo kandidatavimą“, – sakė T. Janeliūnas.

Grybauskaitės ir Skvernelio situacijos skiriasi

Pasak politologo, D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio situacijos skiriasi.

„Čia yra truputėlį kitokia situacija, nes ten buvo perrinkimas. Tai, ką prezidentė jau darė būdama toje pozicijoje, iš esmės atitiko tai, ką ji norėjo daryti ir toliau. Tuo atveju tas funkcijų atskyrimas būtų, turbūt, neįmanomas. Premjerui tai jau yra laiptelis į kitą poziciją“, – sakė T. Janeliūnas.

Tačiau, pasak politologo, būtų nekorektiška sakyti, kad visiems kandidatams būtina atsistatydinti iš visų savo pozicijų ir užsiimti tik rinkimų kampanija.

„Tokiu atveju ir visi Seimo nariai turėtų pasitraukti iš Seimo pozicijų, kandidatuodami į savivaldybių tarybas arba Europos Parlamento pozicijas. Įstatymu dėl to ir yra nurodytas formalus rinkimų agitacijos laikotarpis – mėnuo laiko iki pačių rinkimų. Tą laikotarpį, intensyviausiu rinkimų kampanijos metu, ir fiziškai, ir politiškai reikia, kiek įmanoma, atsiriboti nuo kitų įsipareigojimų.

O tas laikotarpis iki tol gali būti interpretuojamas labai laisvai. Yra tik politiniai ir rinkėjų vertinimai, ar kandidatai nepiktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis iki rinkimų. Kai kuriais atvejais galima įžvelgti ir tokių piktnaudžiavimų, kurie verti institucijų vertinimo“, – sakė T. Janeliūnas.

Nemano, kad premjeras negali kandidatuoti eidamas pareigas

Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Šileikis nemato problemos, kad premjeras kandidatuoja į prezidentus eidamas savo pareigas.

„D. Grybauskaitė arba V. Adamkus, kandidatuodami antrai kadencijai, taip pat turėjo administracinius resursus – tarnybinį transportą, komandą, bet, svarbiausia, jog nebuvo skundų, kad jie panaudoja tuos privalumus, kuriuos teikia tarnyba.

Jeigu bus laikomasi to paties standarto, pavyzdžiui, dalyvavimas savaitgaliais, kitomis nedarbo dienomis, kai premjeras privačiu transportu atvyksta į kokį nors renginį, kuriame pristato savo idėjas, arba jis kampanijai paims Vyriausybės įstatyme numatytas 10 dienų atostogas, be to, jeigu reikėtų, jis gali paimti kasmetinių atostogų dalį. Taigi čia – tik balanso klausimas“, – sakė E. Šileikis.

Jis sutiko, kad tokiose šalyse kaip Prancūzija formuojasi kitokia tradicija, kad premjerai paprastai pasitraukia. „Nes yra didžiulė valstybė, didžiulė teritorija, ir nelaimėsi prezidento rinkimų kampanijos, jei būsi tik Paryžiuje. O Lietuvoje tai yra įmanoma. Tą įrodė ir D. Grybauskaitė, ir V. Adamkus. Taip pat net trys paskutiniai premjerai, būdami pareigose, kandidatavo į Seimą. Nematau jokios problemos, jeigu laikomasi to paties standarto“, – sakė E. Šileikis.

Jis taip pat priešingai negu politologas nemano, kad vakarykštis premjero elgesys Rusnėje yra laikytinas rinkimine kampanija.

„Vakar neprasidėjo jokia kampanija, nes jis nėra registruotas kampanijos dalyviu. (…) Jis turėjo darbotvarkę, vyko transportu ne tam, kad pasakytų šitą kalbą, jeigu jis pasakė šitą teiginį, tai nereiškia, kad čia jau prasidėjo kampanija, ir reikia apmokėti iš specialios rinkimų sąskaitos“, – sakė E. Šileikis.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.