Paskutinis kadencijos karas? Ką reiškia Skvernelio kova su Grybauskaite [K. Girnius]

Premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė iškasė karo kirvį. Jų kaktomuša apžvalgininkų jau vadinama karu, kuriame nugalėtojas neaiškus. Tai gali būti kova ne tik dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko galvos, bet ir ruošimasis kitąmet vyksiantiems prezidento rinkimams.

Įtampa tarp D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio kaista. Premjeras antradienį paskelbė apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko likimą poste. Trečiadienį D. Grybauskaitė pareiškė: ministras pirmininkas, dangstydamas B. Markauską, parodė, kad yra priklausomas, nesavarankiškas ir neprincipingas.
Iškart sekė aštrus premjero atsakas. Šis pareiškė nepasiduosiantis nei prezidentės D. Grybauskaitės, nei kieno nors kito spaudimui sprendžiant dėl žemės ūkio ministro likimo. Atsakydamas į prezidentės išsakytą kritiką, kad yra priklausomas ir neprincipingas, S. Skvernelis pareiškė: nėra priimtina, kai prezidentės patarėjai kviečiasi ministrus ir „įsakmiai jiems nurodo atsistatydinti“. Anot jo, jam taip pat nėra priimtina, kai sprendimai daromi „vienašališkai, nesigilinant, neįsiklausant“.

Paskutinis kadencijos karas?

„Tai ką – paskutinysis didysis kadencijos karas. Prezidentė prieš premjerą. Ant kortos ne tik ambicijos, principai, įtaka, bet ir vieta 2019 metų Daukanto rūmuose“, – situaciją apibūdino žurnalistas, apžvalgininkas Andrius Tapinas. Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, kova vyksta ir dėl B. Markausko, ir dėl S. Daukanto aikštės.
„Pirma reikia prisiminti, kad S. Skvernelis – pirmasis premjeras, kuris drįsta nuosekliai prieštarauti prezidentei. Čia ne pirmas kartas, čia nebus paskutinis kartas, anksčiau prezidentė pabardavo, papeikdavo premjerus ir jie tą tyliai priimdavo. S. Skvernelis jau nuo pat pradžių to nedaro.

Kitas momentas – atrodo, kad šiuo atveju prezidentė nepasitarė su premjeru, kitaip sakant, nutarė, kad reikia B. Markauską atleisti nepakalbėjusi su premjeru. Čia irgi būtų netiesioginio protokolo pažeidimas – vis dėlto premjeras yra ministrų tarybos pirmininkas, kalbama apie ministro ateitį, reikia bent šiek tiek pakalbėti“, – DELFI kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Girnius.
Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad prezidentės pokalbio su premjeru nebuvo, o tai irgi galėjo sukelti S. Skvernelio pasipiktinimą, norą reaguoti. Politologo nuomone, prezidentė nėra vienvaldė – jai reikia šiokio tokio kolegiškumo.

Pasak K. Girniaus, ilgainiui paaiškės, kad B. Markauskas turi atsistatydinti. „Manau, S. Skvernelis nori pabrėžti, kad čia ne prezidentės nutarimas ir kad dar galima palaukti savaitę, dvi tris, pasaulis nesugrius, kol galutinai paaiškės, kas ten buvo. Gal būti, kad S. Skvernelis šiek tiek galvoja apie tapimą prezidentu, bet manau, kad čia gerokai daugiau. Jau nuo pat pradžių buvo nesutarimų, manau, kad įgriso prezidentės autoritarinis stilius ir tai, kad ji nesitaria su premjeru net tada, kai klausimais liečia ministrų kabineto sudėtį“, – kalbėjo K. Girnius.

Atsistatydinti nederėtų

K. Girnius nedrįsta spėlioti, kas šioje situacijoje gali laimėti. Jo nuomone, S. Skverneliui nusprendus kandidatuoti į prezidentus, jo dabartinė laikysena taptų pliusu. S. Skvernelis galėtų argumentuoti, kad nėra pasiruošęs nusileisti, turi savo poziciją ir neleidžia kitiems daryti įtakos, jei nėra argumentų ir rimtų priežasčių.
O gal S. Skverneliui paranku didinti įtampą, o tada – atsistatydinti?

„Manyčiau, tikrai ne, tai būtų labai kvaila, nes tada žmonės pagalvotų, kad jis neturi jokios ištvermės – susiginčija, o tada kaip mažas vaikas surenka savo žaislus ir pasitraukia. Čia, manau, būtų tragiška klaida, labai nustebčiau, jei jis taip nusileistų, tai būtų absoliuti prezidentės pergalė. Tai būtų visiškai nevykęs apskaičiavimas“, – versiją, kad S. Skverneliui būtų naudinga atsistatydinti siekiant prezidento posto, atmeta K. Girnius. Jo nuomone, nusprendęs kandidatuoti į šalies vadovus, S. Skvernelis gali laukti ir atsistatydinti iki rinkimų likus 3-4 mėnesiams. Mat, sako politologas, jo pozicijos sustiprėtų matant Lietuvos ūkio augimą, o būtent tai ir prognozuojama.

Iš kur tokia S. Skvernelio drąsa?

„Pirma, manau, jis ūmaus būdo, jei korespondentai paskambina tuo metu, kai jis pyksta, jis tą pyktį išlies. Nemanau, kad jis geba tuo atžvilgiu susitvarkyti. Antra vertus, manau, jis nepatenkintas sistema, kada žmonės meta priekaištus nepasitarę, kaip tą darė Graužinienė, prezidentė – nepasitarę, bendrauja ne tiesiogiai su juo, o per žiniasklaidą“, – dėstė K. Girnius.

Kaip žinoma, dar būdamas vidaus reikalų ministru, S. Skvernelis įsivėlė į konfliktą su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Po L. Gražinienės kritikos dėl esą netinkamo požiūrio į Vilniuje vykusią operaciją, kurios metus gaudytas pareigūno ginklą pagrobęs vyras, S. Skvernelis pareiškė, kad parlamento vadovė jam trukdė dirbti. Šalies vadovai ir politikai tai įvertino kaip žemą politinę kultūrą, kai kurie ragino S. Skvernelį atsiprašyti Seimo vadovės.

Trauktis ragina jau ir savi

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Justas Džiugelis sako, kad įtampa tarp prezidentės bei premjero nenaudinga valstybei, o B. Markauskas turi pasielgti vyriškai.„Deja, situacija dėl žemės ūkio ministro užsitęsė ir kelia įtampą tarp prezidentės bei premjero, o tai nėra į naudą valstybei.

Pritariu sakantiems, kad ministrui taikoma ne tik teisinė, bet ir politinė atsakomybė. Teisintis politinės patirties neturėjimu profesionalų vyriausybės ministras neturėtų…
Ministro elgesys meta šešėlį visai vyriausybei, valdančiajai koalicijai, LVŽS frakcijai. Broniau Markauskai, būk vyras, prisiimk asmeninę atsakomybę ir traukis, nelaukdamas interpeliacijos, nes ją palaikys ne tik opozicija“, – trečiadienį feisbuke paskelbė J. Džiugelis.

Perspausdinta iš Delfi.lt