Pirmieji partijų reitingai po skandalų: vyksta tektoniniai lūžiai. M. Jastramskio komentaras

Pirmieji partijų reitingai po to, kai į viešumą pateko informacija apie politikų ir verslo koncerno „MG Baltic“ ryšius rodo, kad virš paklaidos ribos smuko Liberalų sąjūdžio reitingai ir partija net nebepatektų į Seimą. O Viktoro Uspaskicho sugrįžimas į Darbo partiją iškėlė jo ir jo partijos reitingus.

Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 22–29 dienomis atlikta apklausa, kitų partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose.

Pirmosiose pozicijose liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurių vertinimas gegužę buvo 17,8 proc., o balandį – 17,3 proc., ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurių vertinimas buvo atitinkamai – 16,2 proc. ir 15,2 procento.

Trečioje vietoje liko partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią gegužę būtų balsavę 7,4 proc., o balandį 7,7 proc. rinkėjų. Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija gegužę turėjo 5,4 proc., o balandį – 5,2 proc. palaikymą. O Gedimino Kirkilo vadovaujamų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingas buvo atitinkamai – 4,9 proc. ir 4,6 procento.

3,2 procento šuolis į viršų fiksuojamas Darbo partijos reitinguose. Gegužę už ją būtų balsavę 4,9 proc., o balandį – 1,7 proc. apklaustųjų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) reitingas gegužę buvo 3,9 proc., o balandį – 4,5 proc.

Liberalų sąjūdžio reitingas per mėnesį krito 3,2 proc. – nuo 7 proc. balandį iki 3,8 proc. gegužę. Lietuvos centro partijos vertinimas gegužę buvo 3,1 proc., o balandį – 3 procentai.

Už kitą partiją gegužę būtų balsavę 4,4 proc., balandį – 5,6 proc. apklaustųjų, būtų nebalsavę – atitinkamai 16,9 proc. ir 17,5 proc., o nežinojo, už ką balsuoti – atitinkamai 11,3 proc. ir 10,7 proc. apklaustųjų. Tyrimų rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Pokyčiai nenustebino

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigė, kad liberalų reitingo kritimas yra logiškas. „Jie po Seimo rinkimų tikėjosi, kad pavyks tą konfliktą sulaikyti kelių asmenybių lygmenyje, bet nuolatinis buvimas viešojoje erdvėje amžiaus bylos kontekste atbaido dalį žmonių“, – sakė M. Jastramskis. Jis atkreipė dėmesį, kad ir politikos mokslų specialistų atliekamos rinkiminės studijos rodo, kad liberalai neturi didelio stabilaus elektorato. Dėl to, pasak mokslininko, jų reitingo aptrupėjimas yra natūralus. Darbo partijos konkurencingumo ūgtelėjimą, politologo vertinimu, lėmė ne vien V. Uspaskicho sugrįžimas, tačiau ir jis svarbus.

„V. Uspaskichas iš naujo aktyvavo Darbo partijos narius ir jų socialinę aplinką, kurie iki šiol neturėjo jokios vilties, kad kažkas bus su ta partija“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad Darbo partijoje yra likę keliolika tūkstančių narių, taip pat yra jų pažįstami asmenys, socialiniai tinklai. Visa tai sudėjus ir gaunasi ta parama.

„Bet V. Uspaskichas turės stiklines lubas, ir jos bus gana žemai. Ta partija ir taip buvo stipriai poliarizuojanti, ypač geopoliniu atžvilgiu. V. Uspaskichas savo pareiškimuose apie Rusiją kalba, kad reikia bendrauti su kaimynais. Dar yra didelė dalis visuomenės, kurį jį vertina neigiamai“, – sakė M. Jastramskis.

Politologo manymu, Darbo partija liks nišinė partija, išsilaikanti dėl lyderio ir dėl savo partinės organizacijos ir tinklų.

Esamoms partijoms nėra ko labai džiūgauti

Politologas iš reitinguose vertinimų politinių partijų neįžvelgė nei vienos, kuri esamoje situacijoje galėtų trinti rankomis, ir džiaugtis mąžtančiomis liberalų rinkėjų gretomis.

Jis paaiškino, kad Lietuvoje yra kitaip nei Jungtinėse Valstijose, kur yra dvipartinė sistema. Ten, jeigu rinkėjai nusisuka, pavyzdžiui, nuo Hillary Clinton, tai jiems lieka rinktis Donaldą Trumpą.

„Lietuvoje juk yra daug partijų. Jeigu vyksta karas tarp valstiečių-žaliųjų ir konservatorių arba konservatorių ir socialdemokratų, tai nebūtinai reiškia, kad jie pereis į priešingą stovyklą. Jie gali pereiti pas kitą, gali nebalsuoti“, – sakė M. Jastramskis.

Politologų atliekama rinkimų studija parodė, kad yra nemažai žmonių, kurie balsuoja ciklais. Tai reiškia, kad vienuose rinkimuose balsuoja, kituose – ne. Pavyzdžiui, pabando balsuoti už Darbo partiją, o į kitus rinkimus neateina.

Trinti rankomis, pasak politologo, gali tas, kuris įsivaizduoja, kad gali pasiūlyti kažką naujo. VU TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės atlikta analizė parodė, kad klausiami, kodėl balsavo už valstiečius-žaliuosius, absoliuti dauguma jų rinkėjų akcentavo, kad tai buvo „nauji veidai, permainos“.

„Šitas dalykas niekur nedingo . Trinti rankomis toms partijoms, kurios yra žinomos, nėra ko. Trinti rankomis gali nebent tas, kas gali save pademonstruoti kaip naują. Džiaugtis nėra labai ko nei valstiečiams, nei konservatoriams. Iš dalies jie yra pirmoje ir antroje vietoje, jie bent jau gali džiaugtis savo išgyvenimu“, – sakė M. Jastramskis.

Pasirodžius pirmosioms pažymoms apie Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ ryšį šios partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius užsiminė apie tai, kad galvoja apie savo tolimesnę politinę ateitį. Tačiau jie negalėjo atsakyti, ar tą ateitį toliau mato Liberalų sąjūdyje, ar planuoja kurti naują partiją.

M. Jastramskis teigė jų vietoje tikrai pradėtų galvoti apie tai, ar iš naujo neįkurus partijos.

„Tai būtų galimybė pasiūlyti ir atsinaujinusį, galbūt, labiau socialiai liberalų portretą“, – sakė politologas, kuris kol kas nemato prielaidų bent jau sustabdyti Liberalų sąjūdžio reitingo kritimą.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Pilną tekstą skaitykite DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.