Po audringos Skvernelio ir Grybauskaitės kaktomušos – užuominos apie naują karą. Komentuoja K. Girnius

Įtampa tarp premjero ir prezidentės: kas laimės šį karą? Trečiadienį prezidentė atmetė premjero pasiūlytą kandidatę į ministrus. Tuo tarpu Saulius Skvernelis sako nebesitikintis su prezidente Dalia Grybauskaite suderinti aplinkos ministro kandidatūros.

Ar tikrai aplinkosaugos sritis gali ir toliau būti be ministro? Už ką Prezidentė galėtų keršyti premjerui? Apie tai „DELFI Dienoje“ pokalbis su politologais Virgiu Valentinavičiumi ir Kęstučiu Girniumi.

„Mažas vaikas gali supykti, pasiimti savo žaislus ir eiti namo. Premjeras vis dėl to turi būti atsakingas už Vyriausybę, jis turi nusiraminti ir po dviejų savaičių ieškoti kandidato. Jis turi praryti savo pyktį, suprasti ir sugalvoti kažką. Aš tikiu, kad Skvernelis yra pakankamai protingas ir santūrus bei ras kitą išeitį“, – laidoje sakė K. Girnius.

Paklaustas apie tai, ar kandidatės į aplinkos ministres I. Gudžiūnaitės atmetimas buvo akibrokštas prezidentei, politologas V. Valentinavičius tikino, kad tokia audringa ir staigi premjero reakcija yra matoma jau toli gražu nebe pirmą kartą.

„Na, jis taip suprato. Ne pirmas kartas, kai prezidentė taip daro, ji ne taip jau seniai atmetė Giedriaus Danėliaus kandidatūrą, net nepakvietusi jo pokalbiui, nors ir tada Saulius Skvernelis teigė, kad kandidatūra buvo suderinta ir tvirtino, kad kandidatūra gera, bet tada jis dar nebuvo paskelbęs, kad kandidatuos į prezidentus ir tuomet nepratrūko apie rinkimus. O dabar pratrūko. Ne pirmą kartą premjeras viską, kas vyksta po dangumi, vertina iš rinkimų perspektyvos. Mažiausi dalykai premjerui tampa svarbūs, jis jau pradėjo rinkimų kampaniją ir automatiškai viską interpretuoja, kad tai rinkimų dalis. O tada jau prasideda įvairios sąmokslo teorijos, kad prezidentė nori sumenkinti jo kaip kandidato šansus“, – laidoje „DELFI diena“ susiklosčiusią situaciją vertino V. Valentinavičius.

Tuo tarpu politologas K. Girnius tikino, kad nėra tiksliai aišku, kas šioje situacijoje iš tiesų kaltesnis. Jeigu kandidatūra iš tiesų buvo suderinta su prezidente, tada toks jos žingsnis atrodo gana keistai.

„Leiskite man su tuo nesutikti. Jeigu, kaip jo aplinka sako, kandidatė turėjo būti paskirta į ministres, bet prezidentė paskutinę minutę pakeitė savo nuomonę ir savo žodį sulaužė, tai jis turi teisę pykti.

Bet problema yra ta, kad jis kaip visada perlenkia. Jis galėjo tiesiog pasakyti, kad prezidentė nesilaikė žodžio, apgavo, o visa tai pasakius, situaciją bent trumpam palikti ramybėje. Bet jis negali palikti ramybėje ir jau tris dienas apie tai kalba, visą laiką eskaluoja. Jis galėtų patylėti ir pažiūrėti, kas bus po mėnesio. O ką iš tiesų sakė Prezidentūra – neaišku, kiek aš atsimenu, niekada nebuvo sakyta, kad ji tinkama kandidatė. (…) Šiuo atveju esu linkęs, kad prezidentė taip aptakiai sakė, gal čia Skvernelio pozicija yra teisinga. Kita vertus, ar jis į viską žvelgia per rinkimų prizmę, aš irgi nežinau. Aš manau, kad toks ūmus, staigus žmogus tiesiog negali būti nuoseklus. Tarkime, yra labai sunkiai suprantama, kaip jis elgėsi per mokytojų streiką, kai jis staiga ėmė kaltinti konservatorius, kad jie yra Maskvos įkaitai. Jis pats dabar traukiasi nuo tų žodžių“, – pabrėžė politologas K. Girnius.

Reakcija visada ūmi

Anot V. Valentinavičiaus, vis tik suprantama ir normalu, kad po pokalbio prezidentė galėjo ir persigalvoti.

„Bet nuoseklus jis yra tuo, kad visada reaguoja į tai, kas jam nepatinka. Reakcija visada yra ūmi. Galbūt Skvernelis suprato, kad nebuvo suderinta, bet nuvykimas pas prezidentę yra darbo pokalbis. Popieriai gali būti geri, bet pokalbis buvo prastas, tuomet prezidentė priėmė sprendimą“, – laidoje sakė V. Valentinavičius.

Anot K. Girniaus, S. Skvernelis galėjo patirti ir tam tikrą spaudimą.

„Bet prezidentė irgi turėjo galbūt pasiųsti bent kelis savo žmones, kurie pakalbėtų su kandidate. Šiuo atveju Skvernelis labai pabrėžtinai sakė, kad jis yra tas žmogus, kuris ir turės su ja dirbti, kad aš esu tas žmogus, kuris gali geriausiai įvertinti jos savybes. Šiuo atveju aš su juo visiškai nesutinku. Jauna, gabi mergina, bet ji galbūt labiau tinka praktikantės vaidmeniui, ne ministrės, nes ji neturi patirties. Galbūt Skvernelis pasidavė tam spaudimui, kad reikia moters ministrės, tai ją ir surado. Tai čia vėlgi yra toks pasimetimas. (…)

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad prezidentei sunku būtų sugyventi su bet kuo. Jai nepatiko Kubilius, jai nepatiko Butkevičius, jai itin nepatinka Skvernelis. Tarp tų dviejų žmonių yra toks priešiškumas, kad tokie kivirčai yra tiesiog užprogramuoti. Net kalbant apie tą kelionę į Izraelį – vėlgi prezidentės pareiškimas buvo labai staigus ir lakoniškas: „buvo daugiau žalos, negu naudos“, – sakė K. Girnius.

Ragina premjerą apsiraminti

V. Valentinavičius vėlgi pabrėžė, kad šiomis dienomis susiklosčiusi situacija vyksta jau ne pirmą kartą, o Skvernelio ir Grybauskaitės rinkėjai yra gana panašūs, bent jau tuo, kad jie nori valdžioje matyti tvirta nuomone pasižymintį politiką.

„Bet tokie dalykai vyksta jau ne pirmą kartą. Aišku, prezidentės būdas yra tvirtas ir kietas, kukliai tariant. Bet juk Skvernelis irgi taiko į tą patį rinkėją, nes irgi bando vaizduoti tvirtą ir kietą. Kita vertus, tai nėra pirma ūmi premjero reakcija. Tai yra ne pirmas kartas, kai taip audringai yra reaguojama į prezidentės sprendimą. Pats Skvernelis pirmą dieną reaguoja labai audringai, o trečią dieną jau atslūgsta. Nebūtinai ir dabar dangus nukrito ir situacija neapsivers“, – „DELFI dienai“ sakė V. Valentinavičius.

Paklausti apie Ramūno Karbauskio pasakytus žodžius, neva „valstiečiai“ nežada dalyvauti tokiuose žaidimuose, politologai pabrėžė, kad tam tikra prasme tokie abiejų pusių ėjimai – elementarūs politiniai šachmatai.

„Buvo lyg ir sutarta, kad kandidatas priimtas, o po pasisakymo prezidentė sulaužo savo žodį. Tokiu būdu lyg pavaizduojama situacija, kad partijos, premjeras nesugeba rasti tinkamo kandidato. Kita vertus, kaip ir sakiau, kandidatė tikrai buvo netinkama“, – sakė K. Girnius.

„Bet čia yra elementarūs politiniai šachmatai, dėlionė, kuri vyksta metų metus. Ramūno Karbauskio viešųjų ryšių strategija yra permesti kaltę dėl premjero negebėjimo rasti ministrą prezidentei. Turint omeny, kad rinkimai ne už kalnų, taip yra bandoma pratempti laiką. Matyt, galvojama, kad konfliktai su prezidente kažkaip duos dividendų Skverneliui. (…) Skvernelis destabilizacijos pavojų įžvelgia ne pirmą kartą. Mokytojai bandė destabilizuoti, net tas pats Andrius Tapinas bandė destabilizuoti valstybę. Priešų paieška yra rinkimų kampanijos strategija. Ji pasirinkta sąmoningai, bet ji labai rizikinga. Aišku, jie kariauja su prezidente, jie kariauja tam, kad didintų savo šansus rinkimuose. (…) Bet pabandykime įsivaizduoti, ko jie norėtų, gal kad prezidentė rinkimų laikotarpiui išvyktų kur nors į Sibirą ar Australiją ir netrukdytų jiems daryti geros rinkimų kampanijos.“, – mano V. Valentinavičius.

„Aš manau, kad prezidentei būtų labai skaudu, jeigu prezidentu taptų Skvernelis. Manau, ji netiesiogiai palaiko ir Nausėdą, ir Šimonytę“, – laidoje sakė K. Girnius.

„Reikia prisiminti, kad prezidentės populiarumas priklauso ir nuo jos posto. Aš vis tik manau, kad prezidentas turėtų būti oresnis, kantresnis“, – K. Girnius.

Atsisakė skirti ministre

D. Grybauskaitė trečiadienį atsisakė skirti socialdarbietę Irmą Gudžiūnaitę aplinkos ministre.

S. Skvernelis teigia šį sprendimą suprantantis kaip norą „destabilizuoti Vyriausybės darbą, įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių ir darsyk mesti abejonių šešėlį“.

„Aiškiai matau ir artėjančių rinkimų kontekstą, matau, kiek iš tiesų verti prezidentės pažadai į juos nesikišti bei nepalaikyti nei vieno kandidato. Prezidentės kritika dėl Vyriausybės vidaus ir užsienio politikos pastarosiomis savaitėmis tapo itin aštri, virstanti konkrečiais ir destruktyviais veiksmais. Neabejoju, ateityje tai matysime dar dažniau“, – rašo premjeras.

Jis taip pat teigia, kad su prezidente buvo aptartos „ne viena ir ne dvi“ galimos ministrų kandidatūros, o I. Gudžiūnaitės kandidatūra į šias pareigas teikta su D. Grybauskaite suderinus iš anksto.

„Prezidentės sprendimas aiškiai parodo, koks svarbus yra darnus Prezidentūros ir Vyriausybės bendradarbiavimas, kai žmonės nėra skirstomi į „savus“ ir „svetimus“, kai „saviems“ nėra ruošiamos minkštos kėdės valstybinėse įmonėse ar ambasadose, o „svetimi“ nėra viešai žeminami, kai siekiama bendrų tikslų, kai noras jauniems žmonės leisti užimti aukštas pareigas nėra tik skambi frazė tuo netikinčių politikų lūpose. Deja, šiandien to labai trūksta“, – teigia S. Skvernelis.

Naujienų portalo delfi.lt žiniomis, prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiuosius patarėjus – Liną Antanavičienę, kuri pataria šalies vadovei ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, ir užsienio politikos grupės vadovą Nerijų Aleksiejūną ketinama skirti ambasadoriais Izraelyje ir Prancūzijoje.

Sprendimą neskirti I. Gudžiūnaitės aplinkos ministre prezidentė motyvavo tuo, kad kandidatė neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Todėl prezidentė kviečia premjerą vadovauti šiam sudėtingam sektoriui ieškoti visapusiškos patirties turinčio kandidato“, – pranešime teigė Prezidentūra.

S. Skvernelis šiuo metu teisingumo viceministrės pareigas einančios I. Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres pasiūlė praėjusią savaitę.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.