Politologas: sveikatos apsaugos ministro populiarumui – „post factum“. M. Jastramskio komentaras

„Ministras dirbdamas tokiame sektoriuje kaip sveikatos apsauga negali ignoruoti didelės žmonių grupės,tai yra medikų argumentų ir interesų. Jeigu tai darys, atsakas, įsivaizduoju, bus nemažas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, mokslo darbuotojas, politologas Mažvydas Jastramskis.

„Nereikia stebėtis, jog situacija gana įtempta, juolab kad daugelis politikų – nepatyrę. Šiame parlamente naujokų skaičius tikrai padidėjo – yra penkiasdešimt aštuoni procentai žmonių, kurie nedirbo ankstesnėje kadencijoje. Jiems patirties iš tikrųjų gali trūkti“, – sako politologas Mažvydas Jastramskis.

– Jums, kaip politologui, dabartinė situacija politikos arenoje – įdomi?

– Ganėtinai įdomi. Dėl to, kad jau seniai nebuvo tiek daug opozicinių partijų ir parlamentas iš tikrųjų stipriai fragmentuotas. Iš kitos pusės opozicija yra plati: nuo Tvarkos ir teisingumo iki Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, tarp kai kurių partijų nėra nieko bendro. Iš tikrųjų tokioje situacijoje nestebina, kad yra daug kritikos.

Klasikiniame politikos mokslų vadovėlyje tokią situaciją galima pavadinti kaip abipusę opoziciją, tai yra Vyriausybė kritikuojama ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Tad didesnė negu vidutinė įtampa tikriausiai yra natūrali. Be to, ir Seimas paslysta visiškai lygioje vietoje, pavyzdžiui, balsavimas dėl Mindaugo Basčio apkaltos.

Tad nereikia stebėtis, jog situacija gana įtempta, juolab kad daugelis politikų – nepatyrę. Šiame parlamente naujokų skaičius tikrai padidėjo – yra penkiasdešimt aštuoni procentai žmonių, kurie nedirbo ankstesnėje kadencijoje. Jiems patirties iš tikrųjų gali trūkti.

– Balsuodamas dėl pirmalaikių rinkimų Seimas nesutiko savęs paleisti. Tačiau Ramūnas Karbauskis leido suprasti, kad žmonių pasitikėjimą pelnytų ir antrąkart. Ar tai realu?

– Apskritai du tūkstančiai šešioliktais metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atėjimo rezultatui įtakos turėjo labai nemažai atsitiktinių ir jiems palankių veiksnių, kurie susirikiavo į vieną eilę. Pavyzdžiui, liberalų skandalas. Kad visi tie dalykai pasikartotų antrą kartą – abejoju. Sakoma, kad žaibas netrenkia du kartus į tą pačią vietą, nors retais atvejais žmonėms taip nutinka. Visgi nemanau, kad būtų buvęs toks variantas.

– Kokią įtaką šiai valdžiai turės Lietuvos medikų sąjūdis ir jo skleidžiamos idėjos?

– Medikai, jų atlyginimai, sveikatos apsaugos sektorius yra vienas svarbiausių dalykų žmonėms. Beveik kiekvienas mūsų susiduriame su sveikatos apsaugos sistema. Įprastai Vakaruose tai būna vienas pagrindinių klausimų, – ar ši partija arba valdžia yra kompetentinga kovoti su nedarbu, korupcija, emigracija, sveikatos apsauga irgi bus tarp pagrindinių klausimų.

Iš kitos pusės yra svarbu organizacija, ar medikų sąjūdis sugebės save sujungti ir pavaizduoti kaip visų medikų interesų atstovą. Kokį aš pavojų galėčiau įžvelgti – jeigu šalia medikų sąjūdžio atsirastų alternatyvios organizacijos, kurios sakytų, kad tai mes atstovaujame medikų interesams.

Tada jiems iš tikrųjų būtų žymiai sudėtingiau pateikti visuomenei tam tikrą pagrįstą siekį ir reikalavimą. Žodžiu, kiekviena valdžia turi įsiklausyti į sveikatos apsaugos darbuotojų interesus, jeigu jie yra organizuoti ir daug žmonių įsitraukia į jų veiklą bei palaiko keliamus reikalavimus.

– Viešojoje erdvėje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo palygintas Šiaurės Korėjos lyderiui. Ar jūs, kaip politologas, įžvelgiate panašumų?

– Tikriausiai viešojoje erdvėje žmonių palyginimai būna hiperbolizuoti. Vis tiek reikia suprasti, kad esame demokratinė valstybė ir sveikatos apsaugos ministras ar po medikų protestų ar po kito mažiau populiaraus ir kontroversiško žingsnio, anksčiau ar vėliau po naujų rinkimų vis tiek pasitrauks, o Šiaurės Korėjos lyderis „ateina“ visam gyvenimui.

Be to, ministras dirbdamas tokiame sektoriuje kaip sveikatos apsauga arba švietimas negali ignoruoti didelės dalies jo žmonių nuomonės, argumentų ir interesų. Jeigu ignoruos, atsakas, įsivaizduoju, bus nemažas.

– Vykdydami rizikingus ir daug atgarsio sulaukiančius sprendimus, pavyzdžiui, alkoholio kontrolė, o dabar jau ir abortų draudimai, valdantieji nerizikuoja prarasti populiarumą?

– Sveikatos apsaugos ministro reitingas iš tikrųjų prastas. Manyčiau, kad jūsų teiginys apie populiarumo praradimą jau yra „post factum“. Jis jau yra prarastas ir vilčių jį susigrąžinti nelabai yra. Kita vertus, kalbant apie alkoholio politiką, abortų draudimus, Valstiečių ir žaliųjų frakcijai būdingi ganėtinai konservatyvūs sprendimai.

Šiaip jau pasaulinės tendencijos, kalbant apie demokratines valstybes, yra atvirkščios. Vakarų Europoje turbūt geriausias yra Airijos, kuri turi konservatyvų abortų įstatymą, pavyzdys. Konstitucijoje ten yra parašyta, kad negalima jų atlikti.

Tikrai buvo ne vienas skandalas, net tragedija, susijusi su minėtu įstatymu. Ir dabar airiai rengia referendumą, kad šis draudimas būtų naikinamas. Jeigu mes eisime priešinga kryptimi, turbūt tai yra būdinga mūsų regionui, pažiūrėkime į Vengriją ir Lenkiją, kur dominuoja labai konservatyvios jėgos. Bet, kaip sakiau, tai yra politikos dalis ir vieno atsakymo pasaulyje nėra.

– Įdomu, kokią politinę ateitį prognozuojate jaunajam konservatoriui Gabrieliui Landsbergiui?

– Ateitis parodys. Manau, kad daug priklauso nuo to, ar jis sugebės konservatorius pastumti arčiau, vadinkime, vidutinio Lietuvos rinkėjo, ar pavaizduos konservatorius aiškiai dešine jėga, kurios ekonomikos politikoje dominuoja laisva rinka, taupymas, efektyvumas, ar pastums daugiau centro jėgos, kuriai rūpi ir socialinė, ekonominė lygybė link. Ir ekonominė gerovė ne tik didžiųjų miestų, bet visos Lietuvos gyventojų.

Manau, kad konservatoriai po truputį prie to eina. Kaip jiems greitai pavyks tai pasiekti, kitas klausimas. Aišku, jiems būtų nepalanku, jeigu atsirastų koks nors naujas politinis judėjimas. Prielaida yra ta, kad konservatoriai turi ne drastiškai keistis, o judėti vidutinio Lietuvos rinkėjo ir vidutinio Lietuvos žmogaus link.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.