Viena vargingiausių Europos šalių Moldova vis tolsta nuo demokratijos ir ES integracijos. Dalis gyventojų lieja pyktį ne tik dėl valdžios požiūrio į Kremlių, bet ir dėl korupcijos, skurdo, nuosekliai naikinamos demokratijos. Pasak politologo Vyčio Jurkonio, Moldovos dar negalime vadinti antrąja Baltarusija, tačiau nerimą keliančių ženklu yra užtektinai.
„Moldovoje yra valdžių atskyrimas, yra aktyvi pilietinė visuomenė, yra tiriamosios žurnalistikos. Pagal tai Moldova dar šiek tiek priekyje, lyginant su Baltarusija“, – sako V. Jurkonis.
Kaip bebūtų, politologas pabrėžia, kad protestai prieš korupciją ir neatskaitingą valdžią Moldovoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Visuomenė pasipiktinusi Kišiniovo mero rinkimų baigtimi, taip pat tuo, kad milžiniškas milijardo JAV dolerių plovimo skandalas taip ir liko neišaiškintas.
Politologas pažymi, kad Briuselis iš pradžių buvo užkibęs ant gražių politikų kalbų apie provakarietišką Moldovos kryptį, bet realiai šalyje reformų trūksta. Iš viso Moldova turėjo gauti iš Europos Sąjungos 100 mln. eurų, tačiau po mero rinkimų anuliavimo Europos Komisija finansinę pagalbą užblokavo.
„Tai rodo tam tikrą Europos Sąjungos nusivylimą dėl valdžios sprendimų“, – konstatuoja politologas.
Anot jo, pastebėtina ir tai, kad, anot opozicijos, Moldovoje stipriai jaučiama vieno asmens, kontroliuojančio kone visą šalies ekonomiką ir teisingumo sistemą, galia.
„Opozicijos atstovai sako, kad dominuoja vienas asmuo – oligarchas, politikas Vladimiras Plachotniukas, kuris, kaip jie sako, yra užgrobęs valstybę. Galbūt ne taip akivaizdžiai, bet vieno asmens galia Moldovoje tikrai ryški“, – sako V. Jurkonis.
Daugiau apie tai – pokalbio įraše.
Perspausdinta iš LRT.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.