Politologės [D. Jakniūnaitė ir M. Šešelgytė] apie V.Putino grasinimus NATO: didesnio pavojaus Lietuvai nėra

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva lygiavertėmis priemonėmis atsakys į NATO karinių bazių ir infrastruktūros dislokavimą prie Rusijos sienų, nes tokie veiksmai kelia tiesioginę grėsmę šalies saugumui. Vis dėlto 15min kalbintos politologės teigia, kad toks pareiškimas greičiausiai tėra pavojaus nekelianti provokuojanti retorika.

„Raktas į Europos saugumo ir stabilumo užtikrinimą – plėsti bendradarbiavimą ir atkurti pasitikėjimą, o ne dislokuoti prie Rusijos sienų naujas bazes ir karinę infrastruktūrą, kas vyksta dabar“, – prezidentas sakė per susitikimą Užsienio reikalų ministerijoje su Rusijos ambasadoriais ir kitais aukšto rango diplomatais.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad pasauliui grasinanti Rusija karinėje srityje veržiasi diržus – nuo praeitų metų mažėja šalies gynybos biudžetas.

Reakcija į NATO viršūnių susitikimą

Rusijos ir Lietuvos užsienio politikos ekspertė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad toks pareiškimas greičiausiai reiškia, jog Rusija nusprendė, kad reikia reaguoti ne tik į V.Putino susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet ir NATO viršūnių susitikimą.

„Šiame susitikime buvo sudaryti ir reikalingi susitarimai, tačiau per visą Trumpo šou mes jų nepastebėjome. Buvo susitarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo, įsipareigojimų“, – 15min sakė ekspertė.

Anot D.Jakniūnaitės, Rusija buvo priversta mažinti karines išlaidas dėl ekonomikos nuosmukio ir poreikio didinti socialines garantijas, tačiau tai dar nereiškia, kad Maskva atsisakys agresyvios užsienio politikos.

„Vis dėlto turime prisiminti, kad jos (karinės išlaidos – red.) ligi šiol buvo labai didelės, todėl bet kokiu atveju tai (biudžeto mažinimas – red.) neturėtų sutrukdyti (pajėgumų stiprinimui – red.)“, – sakė ji.

VU TSPMI docentės teigimu, kol kas sunku pasakyti, kokių konkrečių priemonių imtųsi Rusija, ir ar tai nėra tik provokacija pasitelkiant griežtą retoriką.

„Lietuvos atžvilgiu aktualiausia Kaliningrado sritis, o ji jau labai militarizuota. Todėl šiuo atveju neaišku, ar gali būti dar blogiau.

Didesnio pavojaus Lietuvos atžvilgiu nematyčiau, išskyrus retoriką: ji visada kelia nerimą“, – teigė D.Jakniūnaitė.

Prognozės po futbolo čempionato

Politologė, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad vertinant tokį V.Putiną pareiškimą labai svarbu atsižvelgti, kokiame kontekste jis nuskambėjo, ir prisiminti, kad tai, ką V.Putinas sako, nebūtinai yra tiesa ir pagrįsta teisingomis prielaidomis.

„Šis pareiškimas skirtas ne spaudai, o tiesiog buvo skaitomas pranešimas Rusijos ambasadorių suvažiavime, jiems buvo kalbama apie Rusijos užsienio politiką, šalies padėtį tarptautinėje bendruomenėje.

Kontekstas buvo toks, kad pasauliui reikia daugiau bendradarbiavimo, o ne antagonizmo. Buvo minėta, kad apie tai kalbėta ir su Trumpu. O tai, ką NATO daro, esą yra negerai, nes Aljansas siekia aštrinti situaciją.

Putinas pasakė, kad niekas Rusijos nestumdys, o jei NATO imsis veiksmų – paminėtas ne tik Aljanso stiprinimas, bet daugiau dėmesio skirta glaudesnei partnerystei su Gruzija bei Ukraina – esą tai yra Rusijos interesų pažeidimas. O jei NATO pažeis Rusijos interesus, tai Rusija imsis atsakomųjų priemonių“, – aiškino M.Šešelgytė.

Politologės teigimu, sunku pasakyti, kokių atsakomųjų priemonių galėtų imtis Maskva, kadangi apie jas konkrečiai nebuvo užsiminta. Be to, nėra aiškiai įvardyta, kokie NATO veiksmai išprovokuotų Rusijos atsaką.

„Priemonių gali būti labai įvairių. Rusija savo karinius pajėgumus prie mūsų sienų jau stiprina: apginkluojama Kaliningrado sritis, vyksta pratybos, nuolat pažeidžiama oro erdvė, plaukioja povandeniniai laivai“, – 15min sakė VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja ir pridūrė, kad taip pat įmanoma, jog Maskva imsis ne karinių, o politinių priemonių.

M.Šešelgytės teigimu, nors Rusija paskelbė apie gynybos biudžeto mažinimą, tai dar nereiškia, jog išlaidos karo reikmėms iš tiesų bus apkarpytos.

„Vieną biudžeto dalį mes matome kaip karinio biudžeto dalį, bet yra ir kita biudžeto dalis, paslėpta po kitaip besivadinančiomis eilutėmis“, – teigė ji.

Anot politologės, dėl lėto ekonominio augimo didinti karinių išlaidų Rusijai nepavyktų. Be to, Aljanso pajėgumai yra gerokai didesni.
„Jei objektyviai vertintumėme NATO ir Rusijos karinius pajėgumus, tai yra visiškai nesulyginami dalykai: finansavimo, technologinio pažangumo, gebėjimo reaguoti, pasirengimo prasme.

Todėl Rusijos gynybos biudžeto didėjimas ar mažėjimas keliais procentiniais punktais galbūt nėra toks svarbus“, – sakė M.Šešelgytė.
Politologė teigia, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kuriose srityse bus sumažintas finansavimas. „Nemanau, kad jie atsisakys modernizacijos programų, į kurias investuojama daugiausia pinigų“, – sakė ji.

Anot M.Šešelgytės, savaime Rusijos karinio biudžeto mažinimas nieko nereiškia.

„Mes bijome ne biudžeto didėjimo, o agresyvių Rusijos veiksmų. Dauguma analitikų sakė, kad iki pasaulio futbolo čempionato bus ramu, nes Rusija norės išlaikyti reputaciją, išlaikyti šiltus santykius su Vakarais, kad čempionatas įvyktų sėkmingai, nes tai labai svarbu vidaus politikai – palaikyti Rusijos dvasią.

Matome, kad čempionatas pavyko. Kol kas rusai gyvena nuotaikomis, kad yra sėkmingi ir sėkmingai surengė čempionatą, kad didieji pasaulio lyderiai sveikina jų prezidentą“, – teigė politologė.

M.Šešelgytė atkreipia dėmesį, šiuo metu Rusijoje vykdoma pensijų reforma, kuria žmonės nėra labai patenkinti. Be to, buvo smarkiai kritę V.Putino reitingai. Tiesa, juos greičiausiai kilstelės sėkmingas pasaulio futbolo čempionatas ir susitikimas su D.Trumpu.

„Kyla klausimas, kiek ilgam užteks futbolo čempionato, kad Putinas išlaikytų paramą? Jei neilgam, ką darys režimas, kad išsaugotų visuomenės palaikymą?

Viena kryptis – vidinė: dorotis su opozicija. Kita kryptis – ką nors padaryti tarptautiniu mastu. Būtent tai mums yra baisiausias dalykas: ne technologinė pažanga, ne gynybos biudžetas, o kad neįvyktų kažko netikėto.

Tokie veiksmai mažiau tikėtini čia (Lietuvoje – red.), tačiau Ukraina ar Gruzija, pastaroji šiek tiek mažiau, yra pažeidžiamesnės“, – 15min sakė M.Šešelgytė.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autorių nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.