#Prognozės2018. Lietuvos-Rusijos santykiai: tęsis sąstingis

„Bus įdomu stebėti, kaip keisis (arba nesikeis) artimiausia prezidento Putino aplinka, kas gali laukti Rusijos po dar vienos Putino kadencijos – kas galėtų jį pakeisti ir ar būsimas pakeitimas bus taikus bei surežisuotas, ar vyks įtampoje bei aršioje kovoje“, – LŽ teigia politologas Laurynas Jonavičius.

Šis tekstas – ciklo „#Prognozės2018“ dalis. Šį kartą įžvalgomis apie praėjusius bei ateinančius Rusijos metus dalinasi politologas dr. Laurynas Jonavičius.

Prognozuočiau mažesnį Rusijos užsienio politikos agresyvumą ir didesnes pastangas į santykių su Vakarais normalizavimą.

– Kokie 2017 metais esminiai lūžiai, įvykiai, pakilimai ar nuosmukiai ištiko Rusiją?

– Tai buvo metai, kai Rusija bandė sugrįžti į tarptautinę politiką, kaip patikimas ir stabilus didžiųjų pasaulio valstybių partneris. Postūmio sprendžiant krizę Ukrainoje nebuvimas ir Rusijos veiksmai Sirijoje leidžia teigti, kad tai bent iš dalies Kremliui pavyko. Maskva įtvirtino esamą status quo bei parodė pasauliui savo karinį efektyvumą vykdant karinius veiksmus Sirijoje. Paskutinėmis metų dienomis paskelbtas kariuomenės atitraukimas iš Sirijos yra signalas, kad Rusija patenkinta savo atliktu darbu ir pademonstruotais kariniais pajėgumais.
Svarbus Rusijos santykių su Vakarais elementas – Kremliaus kišimosi į JAV Prezidento rinkimus tyrimas. Kurio pasekmė buvo išaugęs nepasitikėjimas iš JAV administracijos pusės bei sugriežtintos sankcijos. Tai didele dalimi lėmė ir augantį abiejų šalių santykių grįžimą prie pragmatinės realpolitik logikos.

Nedaug viešinamas, bet įdomus procesas – buvusio ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo suėmimas ir bylos tyrimas, kuris yra svarbus kalbant apie neformalią kovą dėl galios tarp Rusijos valdančiojo elito. Šios bylos baigtis parodys, ar konkuruojančios grupės bei veikėjai iš Rusijos elito planuoja iš naujo persidalyti valdžios ir su ja susijusio pelno pyragą.
Uliukajevo rimtas nuteisimas greičiausiai rodytų išaugusią stiprios rankos ir griežtos užsienio politikos linijos šalininkų pergalę. Tačiau baigties dar reikia palaukti.

Aleksejaus Navalno antikorupcinė kampanija (ypač filmas apie Dmitrijų Medvedevą) šiek tiek supurtė Rusijos visuomenę bei sukūrė prielaidas Navalnui tapti galimu Putino oponentu prezidento rinkimuose. Tačiau valdžia sugebėjo suvaldyti situaciją ir tikėtina, kad Navalnui nebus leista kandidatuoti į prezidentus.

– Su kokiais iššūkiais Rusijai teks ar gali tekti susidurti kitamet?

– Prezidento rinkimai, koncentracija į vidaus reikalus, Pasaulio futbolo čempionatas. Tai bus klausimai, ties kuriais, tikėtina, koncentruosis Rusijos dėmesys.

Prezidento rinkimai bus iššūkis, kadangi (a) Putinas turi juos laimėti, (b) jie turi būti pateikti kaip maksimaliai legitimūs, (c) būtina užtikrinti kiek įmanoma mažesnius aktyviosios visuomenės dalies protestus.

Bus įdomu stebėti, kaip keisis (arba nesikeis) artimiausia prezidento Vladimiro Putino aplinka, nes naujosios Putino komandos formavimas bus pirmoji indikacija, kas gali laukti Rusijos po dar vienos (tikėtina paskutinės) Putino kadencijos – kas galėtų jį pakeisti ir ar būsimas pakeitimas bus taikus bei surežisuotas, ar vyks įtampoje bei aršioje kovoje. Rinkimai bus ir iššūkis Rusijos opozicijai bei liberaliai pilietinei visuomenei – ar jie sugebės pasinaudoti rinkimais savo konsolidacijai, įtakai ir matomumui padidinti.

Pagal dabartines ekonomines prognozes 2018 m. Rusijos ekonomika turėtų stabilizuotis ir netgi šiek tiek augti, todėl tikėtina, kad valdžia išnaudos tai savo propagandos stiprinimui ir režimo stabilizavimui. Auganti ekonomika leis sumažinti Rusijos išorinį aktyvumą (Sirija, Ukraina), todėl prognozuočiau mažesnį Rusijos užsienio politikos agresyvumą ir didesnes pastangas į santykių su Vakarais normalizavimą.

Matomumo ir statuso prasme pasaulio futbolo čempionatas bus iššūkis Maskvai, nes (a) tai proga pademonstruoti, kad Rusija gali patikimai organizuoti tokio masto renginius ir užtikrinti jų kokybę bei saugumą, bet (b) tai milžiniškas iššūkis, nes toks renginys taip pat yra puiki arena save pademonstruoti tiek opozicijai, tiek radikaliems elementams (pvz., teroristams).
Kremlius turės ypatingai rūpintis situacijos kontrole, todėl tikėtini įvairūs papildomi suvaržymai ir apribojimai.

– Ko Lietuvai būtų galima tikėtis iš santykių su Rusija 2018 metais?

– Nieko naujo. Lietuva nėra prioritetas ar reikšmingas žaidėjas Rusijos užsienio politikoje, o pats Vilnius neturi pakankamai resursų ir pajėgumų, kad galėtų kažkaip dvišališkai paveikti Rusijos poziciją ar nuomonę.

Dvišaliuose santykiuose tęsis sąstingis, išliks neigiamas abiejų pusių pateikimas viešojoje erdvėje.

Su LŽ savo įžvalgomis jau pasidalino Elžbieta Banytė, Andrius Mamontovas, Ramūnas Vilpišauskas, Liudas Mažylis, Žilvinas Šilėnas, Unė Kaunaitė, Kastytis Zubovas.

Perspausdinta iš lzinios.lt