R. Lopata. Seimo veidmainystės

R. Lopata. Seimo veidmainystės

„Seimo koridoriuose gyvenimas verda kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia /…/ dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu“, – rašė mūsų parlamento valdančiosios koalicijos narys valstietis Justas Džiugelis.

Skilus socialdemokratų frakcijai, nebėra aišku, kokia dauguma remia vyriausybę, tad natūralu, kad Seimo užkulisiuose žvalgomasi naujų koalicijos rėmėjų.

Pasižvalgykime ir mes. Sunku net pačiam tuo patikėti, bet net trys politinės partijos sėdi su įtarimais.

„Tvarka ir teisingumas“ – dėl galimos prekybos poveikiu ir neteisėtos naudos gavimo. Visai neseniai pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje Liberalų sąjūdžiui ir jau antrą kartą – Darbo partijai. Tai jau 24 Seimo nariai.

Buvę tvarkiečių ir darbiečių lyderiai, mūsų „pasididžiavimas“ – Viktoras Uspaskichas bei Rolandas Paksas, – atstovaujantys Lietuvos valstybę Europos parlamente, – abu su įtarimais, bylomis, netekę imuniteto.

Dar du Seimo nariai – Mindaugas Bastys, Kęstutis Pūkas, o turbūt ir trečias – Artūras Skardžius – gali netekti Seimo nario mandato. Kažin ar yra pasaulyje toks parlamentas, kuriame net trys politinės partijos būtų įtariamos politine korupcija, net 27 parlamentarai atstovautų tokioms partijoms, būtų įtariami priekabiavimu ar net valstybės išdavyste.

Savo laiku Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad tiek partijos nariams, tiek ir galimiems koalicijos partneriams bus keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai. „To reikalausime iš savo koalicijos partnerių“, – primygtinai teigė R. Karbauskis.

Tai šiandien, matyt, nebegalioja dviems Darbo partijos nariams, remiantiems koaliciją. Įskaičiuotas buvo ir socialdemokratas Mindaugas Bastys, kol neperbėgo į „menševikų“ pusę.

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas valstietis Vytautas Bakas, plėsdamas M. Basčio istoriją, siekia pratęsti tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politiniams procesams. Pagirtina iniciatyva. Įgyvendinti visišką skaidrumą. Pagal valdančiosios partijos pirmininko reikalavimą. Tik ar liks „skaidrių“, jei būtų įgyvendintas ne pasirinktinis, politiškai naudingas valdantiesiems tyrimas, o tikras tyrimas – be kompromisų, be sandorių su velniu?

Ką galėtų ši valstiečio V. Bako inicijuojama Seime laikinoji tyrimo komisija dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams ir valstybės institucijoms patyrinėti?

Pradėkime Valdemaru Tomaševskiu, Rusijos imperializmo Georgijaus juostelės puošeiva, kuris turėjo padėjėją, net 18 metų KGB dirbusį asmenį.

Kokią įtaką darė ir, galbūt, iki šiol daro Rusijos specialiosios tarnybos V. Tomaševskiui ir jo partijai? Ir nepolitkorektiškas klausimas – ar skaidru su tokia partija eiti į koaliciją? Jeigu ką – tai klausimas, tinkantis ir liberalų lyderiui Remigijui Šimašiui, kartą jau paslydusiam „ant“ Baltarusijos opozicijos.

LRT yra skelbusi, jog dabartinis Seimo narys valstietis Tomas Tomilinas drauge su prorusiškais veikėjais iš Latvijos Daugpilio miesto organizavo protesto akcijas, rinko parašus dėl referendumo prieš Lietuvos Visagino atominę, vėliau prisidėjo ir prie akcijos prieš JAV „Chevroną“, o taip pat buvo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje iniciatyvinės grupės koordinatorius. Ką šiuo klausimu galėtų valstiečio V. Bako inicijuojamai Seimo komisijai pasakyti mūsiškis Valstybės saugumo departamentas (VSD)?

O ir pats komisijos sumanytojas V. Bakas? O jis, be kita ko, buvo vienu iš vadinamojo žemės pardavimo užsieniečiams referendumo aktyvistų, vienu iš ekspertai.eu, anot mūsų VSD – Kremliaus ruporo – steigėjų ir dar tuo, kuris rašydavo laiškus į Rusiją profsąjungoms.

Suprantu, kad šito jau komisija netirs, nes VSD jau „atleido“ V. Bakui, kurį ne taip jau seniai konservatorius Arvydas Anušauskas veidaknygėje tiesiai šviesiai įvardino kaip „naudingą idiotą“ ir išdavė jam leidimą būti NSGK pirmininku.

Tačiau vertėtų pasidomėti ir mažiau žinomomis istorijomis ir V. Bako ryšiais, pavyzdžiui, su buvusiais įtakingais Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais, ir kokia informacija yra keičiamasi. Ir kodėl iki šiol viešai nėra atsakyta į klausimą, ar vienas įtakingas Lietuvos profesines sąjungas vienijančio centro vadovas palaikė kontaktus su Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) prie Rusijos Federacijos Generalinio štabo kadriniu karininku, veikusiu su diplomatine priedanga Vilniuje? Ir ką tai turi bendro su V. Baku?

Užduokime ir daugiau klausimų. Juk klausti, tikiuosi, nėra nusikaltimas. Paklauskime ir apie premjerą Saulių Skvernelį.

Ar kas matėte premjero S. Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas, su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270,000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui? Deklaruoja turintis tik 143 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 62 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra gavęs paskolų už 37 tūkst. eurų. Įvertinkime namą, pasidomėkime sklypo gavimo aplinkybėmis, paprašykime pagrįsti lėšų šaltinius, paklauskime, kokie rangovai statė namą, ar tuo metu niekas nesuteikė didelių nuolaidų statybinėms medžiagoms, ar nebuvo vengiama mokėti mokesčių? Tuo labiau, kad pats premjeras, kartą žurnalistų paklaustas, teisinosi, jog jau keliolika metų [?!] neturi minčių vengti mokesčių, tačiau ir prisipažino: „Buvo tokia situacija. Neslėpkime. Prieš dešimtmetį ir daugiau, kai tikrai faktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą“.

Prisiminkime, kad už panašų prisipažinimą buvusi Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė turėjo atsistatydinti.

O tuometinis policininkas S. Skvernelis už statybas mokėjo grynais? Paprašykime kvitų. Premjeras gi. O gal ir būsimas prezidentas. Reikia tiesos, kad niekas iš verslo neturėtų neteisėtos įtakos. O, beje, kas yra „Danpower Baltic“ akcininkai ir ką jie gali turėti bendro su namų statybomis?

Įdomu, o ką VSD galėtų atskleisti valstiečio V. Bako inicijuojamai Seimo komisijai apie bendrovių „Tugva“ ir „Hoptrans Projects“, kurios aptarnauja ir Astravo atominę, vadovų ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei jų įtaką ir ryšius Lietuvos Respublikos vyriausybėje, tame tarpe skiriant Vidaus reikalų ministerijos padalinių įstaigų vadovus? Kodėl iki šiol dalis VRM pavaldžių padalinių tebevartoja rusišką IT įrangą, kai oficialiai ruošiamės duoti tinkamą atsaką priešiškoms, inspiruotoms Rusijos, kibernetinėms atakoms? Kokios verslo ir politikos grupės stovi su ta įranga ir už jos?

Na, o jei nebus atsižvelgta į Gabrielio Landsbergio teikimą (jei Gabrielius pats to nepamiršo?) bei puikius Andriaus Kubiliaus klausimus (jei Andrius tų klausimų nepamiršo?) ištirti valstiečių lyderio R. Karbauskio ryšius su vienu iš artimiausių Vladimiro Putino oligarchų, trąšų prekeiviu Moše Kantoru, galimai finansavusio cheminio ginklo Sirijoje gamybą ir pagal viešai paskelbtą Šveicarijos kontražvalgybos ataskaitą – galimą Rusijos SVR (Išorinės žvalgybos tarnyba) bendradarbį, tai valstiečio V. Bako inicijuojamos Seime komisijos darbas bus nieko vertas.

Toks tyrimas nebūtų paprastas, nes tikėtina, kad pati VSD neturi tiek žvalgybinės informacijos. Tai galėtų būti platesnio, tarptautinio tyrimo dalis.

Nes klausimas gi labai paprastas – jei R. Karbauskis nebūtų priklausomas nuo rusiškų trąšų ir nuo Moše, tai, kilus įtarimams ir taikant sau aiškius skaidrumo kriterijus, galima buvo atsisakyti prekybos „Acron“ trąšomis. Arba bent jau perrašyti verslą žmonai.

Bet ne. Taip neįvyko. Todėl ar nebus čia kas nors giliau?

Tęsiant M. Basčio bei „Rosatom“ temą, taip pat reikėtų išsiaiškinti ir pateikti Lietuvos žmonėms aiškią poziciją, kodėl iki šiol beveik visus Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtus milijonus naudoja „Rosatom“ pavaldžios įmonės? Kas yra tikrieji „Rosatom“ ir jos dukterinės įmonės „Nukem Technologies“ atstovai Lietuvoje? Koks tokių įmonių kaip „Nukem“ bei „Bridge Capital“ atstovų vaidmuo ir kokie jų ryšiai su Lietuvos valdžios institucijomis, politikais, Ignalinos AE vadovybe?

Belieka laukti, kokius klausimus sau išsikels valstiečio V. Bako inicijuojama tyrimo komisija.

Nesu optimistas. Yra toks žodis „hipokritiškas“, o lietuviškiau – veidmainystė. Tai ir velnio sandoriai geriausia atspindi tai, kas šiandien vyksta Seime.

Seimo narė valstietė Aušra Papirtienė, grįžusi iš Maskvos ir dalyvavusi Rusijos profesinių sąjungų vadinamuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose profsąjungos aktyvui, džiūgavo: „Į Lietuvą visi grįžo kupini nuostabių ir nepamirštamų įspūdžių, sužinoję daug naujo, susipažinę su naujais žmonėmis bei prižadėję vienas kitam ir toliau tarpusavyje bendradarbiauti.“

O po to viešai dar ir paskelbė: „Tik jau, Vytautai [Bakai], nesiteisinkite! Nieko blogo nepadarėte. Tegul tie, kurie puola, į savo kreivus snukius veidrodyje lai įdėmiai pasižiūri!“

Štai taip.

 

Perspausdinta iš DELFI.lt