R. Vilpišauskas. Labai stipriai pakvipo rinkimais

Laiške buvo reiškiama abejonė, kad mažesnis PVM tarifas atsispindėtų žemesnėse šių produktų kainose, taip pat teigta, kad tokia lengvata sustiprintų paskatas naujų lengvatų plitimui bei iškreiptų ir taip jau ydingą mokesčių sistemą.

Tarp pasirašiusių šį laišką ekonomistų buvo ir tuometinis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Vėliau jis ne kartą komentavo naujas Seimo narių iniciatyvas registruoti siūlymus dėl mažesnio PVM tarifo taikymo įvairiems maisto produktams. Pavyzdžiui, po to, kai 2014 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai susidūrė su Rusijos paskelbtu importo embargu, kurį pastaroji įvedė atsakydama į ES ekonomines sankcijas.

Tada G. Nausėda teigė, kad „PVM lengvatų klausimas nėra klausimas, kuris sprendžia lietuviškų prekių konkurencingumo klausimą“ (čia ir toliau cituojama remiantis BNS pranešimais). Tuomet jis teigė, kad PVM lengvatos iškraipytų mokesčių sistemą ir kad jos „yra toks instrumentas, kuris negali būti įvedamas konjunktūriniais tikslais“. Taip pat abejojo, ar tokia lengvata būtų tik laikinas instrumentas, nes „visos krizės būtų baigtos, o jis vis dar egzistuotų“.

2016 m. G. Nausėda atsargiai vertino valdančiųjų socialdemokratų iniciatyvą mažinti PVM tarifą mėsai. Pripažindamas, kad mažesnis PVM tarifas nebūtinai reikš mažesnes kainas vartotojams, jis svarstė ir apie galimybes stebėti šių produktų kainas, kad jos iš tiesų sumažėtų. Panašias abejones jis išreiškė ir daug vėliau – 2022 m. pradžioje jau būdamas Lietuvos prezidentu, kai ir vėl Seime kilo iniciatyva sumažinti PVM tarifą maisto produktams.

Šia proga prezidentas G. Nausėda teigė: „kai kalbame apie maisto produktus, kitas produktų grupes, čia turiu abejonių, nes šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose ir garantijos, kad mažesnis tarifas virs ne papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o bus perduotas galutiniam vartotojui, deja, nėra.“ Jis tada atkreipė dėmesį į riziką, kad kainos tokiu atveju gali dar padidėti, nes dalis prekybininkų gali pradėti jas kelti jau ruošdamiesi PVM sumažinimui, todėl „turime labai atsakingai, pasvertai svarstyti šį klausimą“.

Persukime laiką dar pusantrų metų link šių metų rugpjūčio pradžios ir sužinome, kad prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pasiūlo, jog kovojant su skurdu Lietuvoje reikėtų iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas maisto produktams. Šį siūlymą jis grindžia tuo, jog „atsiranda vis daugiau kainos sumažinimo užtikrinimo priemonių, kitaip sakant – atsiranda daugiau mechanizmų, kurie užtikrintų, kad naudos gavėjas būtų vartotojas, ypač tas, kuris uždirba mažiau“.

Kokie būtų tie mechanizmai, patarėjas nepatikslina, o mini politines priemones ir pasitelkia tokių šalių kaip Prancūzija pavyzdį, kur vyriausybė susitarė su svarbiausiais prekybos tinklais dėl maisto produktų kainų užšaldymo dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kitaip sakant, patraukliai skambantis siūlymas, kurio įgyvendinimo atsakomybė permetama Vyriausybei, o tokio mechanizmo suderinamumas su konkurencijos principais abejotinas. Nėra pagrindo įtarti, kad patarėjas nebūtų derinęs šio siūlymo su prezidentu Nausėda, o pastarasis būtų pamiršęs tai, ką anksčiau yra viešai kalbėjęs apie laikinų PVM lengvatų maisto produktams neigiamą poveikį.

Atsakymas veikiausiai yra šioje G. Nausėdos frazėje – „kažkaip labai stipriai rinkimais pakvipo. […] Matyt norima paleisti rinkėjus prie urnų su gera nuotaika, kad mėsa kainuoja pigiau“. Tiesa, tai jis sakė 2016 m., bet tinka ir dabar.

Perspausdinta iš vz.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.