R. Vilpišauskas: A. Merkel pozicija Lietuvai suteikia pasitikėjimo Vokietija

Apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Lietuvoje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ diskutavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

– Prieš pradėdami kalbėtis pažiūrėkime, kaip asmeniškai, šiltai ir draugiškai kreipėsi šiandien A. Merkel į Dalią Grybauskaitę: „Miela Dalia, Europoje vykstančiose diskusijose tu – labai svarbus asmuo, ir noriu už tai tau labai padėkoti“. Pone Linkevičiau, jūs esate patyręs diplomatas. Tas neformalus „tu“, o ne „jūs“, turbūt, nėra įprastas dalykas tarp šalių vadovų?

L. Linkevičius: Kaip žinoma, diplomatinė kalba yra mandagi, bet, žinoma, kai išgirsti ką nors asmeniško, labai labai šilto, tai jau nėra parašyta tekste ir tai jau yra asmeninė nuomonė. Manau, tai labai svarbu.

– Bet ką tai reiškia? Pavyzdžiui, Lietuvai, žinoma, bet turbūt ir asmeniškai D. Grybauskaitei?

L. Linkevičius: Vokietija yra pasaulinė žaidėja, virš 80 mln. valstybė, ir ekonomika – viena galingiausių pasaulyje, ką čia kalbėti. Todėl dėmesys Lietuvai, noriu dar į vieną faktą atkreipti dėmesį, gal kas mažiau seka ir nepastebėjo. Tai, kad ji atvyko, žinoma, labai didelis įvykis, bet galėjo neatvykti ir tikrai visi būtų supratę, nes labai įtempta situacija Berlyne, koalicijoje įtampa didžiulė ir ten daug labai problemų. Taip, kad visi suprastų, turbūt, jeigu ji liktų ir spręstų tuos reikalus, kurie irgi jai ne mažiau svarbūs.

Tačiau, matyt, dėmesys ir mums, ir tas pažadas atvykti, ir, be abejo, aplankymas karių, nes vis tiek karių kontingentas istoriškai toks atvykęs pirmą kartą Rytuose Europos. Dėmesys tiek ir mūsų prezidentei, mūsų valstybei ir mūsų problemoms yra tikrai labai didelis.

– Kad jau taip pakrypo į asmeniškumus tas mūsų pokalbis, tai, pone Vilpišauskai, kalbama jau seniai apie D. Grybauskaitės galbūt karjerą Europos Sąjungos institucijose. Ar galima svarstyti apie tai, kad, pavyzdžiui, A. Merkel palaikymas, E. Macrono palaikymas D. Grybauskaitei galėtų lemti didesnį Lietuvos svorį, jeigu, pavyzdžiui, taptų kažkokios institucijos vadove?

R. Vilpišauskas: Žinoma, kuo daugiau Lietuvos atstovų, buvusių vadovų, tampa svarbių mums tarptautinių organizacijų vadovais, tuo geriau, mano nuomone, Lietuvai ir tuo geriau Lietuva gali savo nacionalinius interesus realizuoti.

– Kur dabar galėtų pretenduoti, į kokį postą D. Grybauskaitė?

R. Vilpišauskas: Tai svarstoma jau senokai, kur ji galėtų siekti vadovės pozicijos. Tiek galvojama ir apie tai, kad ji galėtų pakeisti poną D. Tuską ir turbūt tai dažniausiai svarstoma pozicija. Gal kai kas vis dar galvoja ir apie Europos Komisijos vadovės poziciją, bet manau, kad tai yra menkai tikėtina, nes jau dabar prasidėjo diskusijos Europos Parlamente tarp pagrindinių partijų. Be to, pati A. Merkel, tikėtina, parems savo tautietį iš Europos liaudies partijos frakcijos.

Tad aš sakyčiau, kad jeigu iš tiesų būtų rimti svarstymai dėl mūsų prezidentės karjeros Europos Sąjungos institucijose, tai, man atrodo, pono D. Tusko pozicija, tai yra Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pozicija, galėtų būti labiausiai tikėtina. Bet, žinoma, tai bus labai kompleksiška, sudėtinga dėlionė, nes kitais metais keisis visų pagrindinių institucijų vadovai ir sudėtys. Ir reikės vėl rasti balansą tarp Pietų ir Šiaurės, Rytų ir Vakarų šalių vyrų, moterų, skirtingų partijų atstovų. Ir tai tikrai nėra lengva prognozuoti.

– Pone Linkevičiau, teisingai ponas Vilpišauskas svarsto? Į tą pusę?

L. Linkevičius: Visada, kiek pamenu, teisingai svarsto, iš tikrųjų argumentuotai. Kaip matote, čia tos dėlionės dėlionėm, galima burti. Palikime tai žurnalistams, nes tikrai daug kalbų yra.

– Ką mes, žurnalistai, be jūsų, ekspertų, žinių?

L. Linkevičius: Veltis į tai nematau dabar didelės prasmės, nes oficialiai tų dalykų nevyksta, čia daug laikraščiuose interpretacijų. Turime susitelkti į dabartį. Dabar irgi ne mažiau problemų.

– Pone Linkevičiau, susitelkime, iš tiesų, į dabartį. „Nord Stream 2“ turbūt yra tas klausimas, kuris turbūt aštriausiai dabar yra keliamas ir buvo keliamas šiame susitikime. Pasiklausykime ir ką atsakė A. Merkel į klausimą apie „Nord Stream 2“: „Žinau, kad Baltijos valstybės nerimauja dėl šio projekto. Vokietijos energetikos rinka yra diversifikuota. Importuojame dujas iš Rusijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų. Įgyvendinant įsipareigojimus dėl klimato kaitos, dujų poreikis Vokietijoje augs, todėl projektas „Nord Stream 2“ mums svarbus. Tačiau noriu pabrėžti, kad Ukraina ir toliau turi likti tranzito valstybė“.

Nėra lengvas šis klausimas A. Merkel ir ji sako, kad diversifikavusi Vokietija yra savo energetikos šaltinius. Nieko panašaus, jeigu „Nord Stream 2“ pradės veikti, 80 proc. priklausys Vokietija nuo „Gazprom“ dujų. Taip?

R. Vilpišauskas: Taip, iš tiesų, man atrodo, kaip tik ir yra pagrindinis „Nord Stream“ pagrindimas tas, kad, uždarant atomines elektrines, turiu omenyje tai, kaip patys vokiečiai, valdantieji Vokietijos argumentuoja tą poziciją dėl antrojo „Nord Stream“ vamzdžio poreikio, kad jam trūks gamtinių dujų. Ir nors ir yra kalbama apie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą, kas, mano nuomone, būtų turbūt racionalus žingsnis galvojant ir apie tai, kas vyksta Amerikoje, skalūnų dujas ir augančią technologinę pažangą šioje srityje, mažėjančios kainos.

Tai, man atrodo, kad čia yra tam tikro neapibrėžtumo, kuris greičiausiai kyla iš Vokietijos vidaus politinių diskusijų, nes, kaip žinoma, kanclerės partija yra koalicijoje su socialdemokratais, kurie daug palankiau žiūri į verslą su Rusija, įskaitant ir energetikos verslą, į „Nord Stream“. Be to yra įvairių įtakingų verslo grupių Vokietijoje, kurios irgi daro įtaką dabartinei valdančiajai koalicijai. Aišku, kanclerė turi mėginti laviruoti ir atsižvelgti į partnerių pozicijas, į verslo grupių pozicijas. Iš to ir tas kartojimas, kad tai susiję tik su ekonominiais Vokietijos poreikiais, nors Lietuva pabrėžia, kad tai geopolitinis projektas.

– Pone Linkevičiau, dabar štai jūs esate diplomatas. Jums reikia taip pat nardyti, laviruoti. Kaip jūs suprantate tuomet A. Merkel žinutę, kad Rusijai reikia toliau taikyti sankcijas, bet su Rusija reikia kalbėtis? D. Trumpo kritiką labai aiškią Vokietijai, kad jūs finansuojate Kremliaus režimą, kai NATO kaip ir grėsme mato Kremliaus režimą. Lietuva yra tarp tokių dviejų polių, galima sakyti?

L. Linkevičius: Taip, bet mes paaiškiname tai. Kanclerei ne kartą buvo paaiškinta ir šį kartą taip pat, ir mūsų argumentai taip pat yra stiprūs ir, sakyčiau, kad čia nuogąstauja ne tik Baltijos šalys ar, tarkim, ir Lenkija, Skandinavijos šalys – Danija, Švedija – nors vyriausybė oficialiai ir nepareiškė. Ten vėl kilo banga, taip pat žurnalistai ir nevyriausybinės organizacijos kelia tuos klausimus ir, aišku, Jungtinės Valstijos. Dėl kokių priežasčių? Čia gal ne dėl to, kad susirūpintų Europos Sąjungos tuo prisirišimu prie vieno šaltinio, gal turi kitų interesų.

– Savo dujas nori parduoti, ar ne?

L. Linkevičius: Jie nori būti žaidėjų rinkoje.

R. Vilpišauskas: Bet čia mūsų interesai sutampa su amerikiečių.

L. Linkevičius: Sutampa, bet aš tik vardinu šalis, kurių daug yra.

– Taip, bet kaip laviruoti tarp jų, nes štai A. Merkel atvažiuoja kaip geriausia draugė D. Grybauskaitės?

L. Linkevičius: Ji ir yra labai gera ir stipri draugė. Jūs paminėjote Rusiją, pavyzdžiui, ji vėl dabar šiandien pasakė, nepaisant to, kad daug vis pasigirsta balsų dėl tų sankcijų. Kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti, sankcijos išliks. Ir tai yra labai stiprus pasakymas, kol yra kanclerė A. Merkel, dar pridurčiau, kol ji vadovauja vyriausybei. Taip, kad tą reikia branginti ir santykiai nuo to tikrai nėra blogi, kad mes kažkur nesutariame.

– Pone Vilpišauskai, kiek tuomet galima remtis Vokietija, nes dabar viskas kabo ant A. Merkel pečių iš esmės. Kiek Vokietija bus tokia patikima partnerė, ypač santykiuose su Rusija? Turint „Nord Stream 2“, kuris turės įtakos ne šiais metais, ne kitais, bet apskritai ilgą laikotarpį.

R. Vilpišauskas: Tai sudėtingas klausimas. Iš tiesų, krikščionių demokratų ir pačios kanclerės A. Merkel pozicija, žiūrint į įvairias Vokietijos partijas ir ypač į tas, kurios dominuoja ir kurios ateityje gali tikėtis būti valdančiaisiais. Tai jos pozicija artimiausia, mano nuomone, Lietuvos interesams ir, iš tiesų, turbūt suteikia daugiausia tokio pasitikėjimo Vokietija, kaip Lietuvos partnere. Kaip toliau vystysis įvykiai, aš sakyčiau, viena vertus, iš tiesų yra daug neapibrėžtumo, nes ir socialdemokratai, ir tuo labiau tos vadinamosios kraštutinės partijos „Alternatyva Vokietijai“, pavyzdžiui, deklaruoja poziciją, kuri tikrai turėtų kelti nemažai nerimo, Lietuvai, bet kita, kita vertus, kiekviena šalis visgi, ir partija, patekusi į valdančiąją poziciją, elgiasi ir kalba atsakingiau.

Mes tą galim matyti ir Italijoje, kai dabartiniai valdantieji, kurie ne tik migracijos tematiką kėlė, bet ir, pavyzdžiui, ar toliau likti euro zonoje, bent jau dėl euro. Tapę valdančiaisiais visiškai pakeitė kalbėjimą. Ir mes tą Graikijoje matėme, pavyzdžiui, lygiai taip pat su A. Cipro vyriausybe. Tai yra asmenybės, yra partinės ideologijos, bet yra ir tam tikri įsipareigojimai, yra mūsų ryšiai Europos Sąjungoje ir NATO, per tas organizacijas yra iš to kylantis tęstinumas, tai mums, aišku, reikia galvoti ir apie kitus sąjungininkus, ypač tokius svarbius kaip Amerika. Taip pat europiečius, kaip Jungtinė Karalystė, kai kuriais klausimais Prancūzija. Žinoma, Šiaurės šalys, Baltijos šalys, Lenkija. Ir dėl to, kadangi mes įžengėm į tokią kintančių aljansų, net ir organizacijų viduje laikotarpį, aš manau, Lietuvos diplomatijai pagrindinis iššūkis nuolat stebėti ir ieškoti tų, su kuriais mūsų interesai konkrečiais klausimais sutampa.

– Pone Linkevičiau, D. Trumpas, kad ir iš jo vagia dokumentus, vis tiek jis yra mūsų partneris.

L. Linkevičius: Čia cituojat tuos laikraščius. Matot, mūsų partneris – Jungtinės Valstijos. Ir labai tvirtai galiu dar kartą pasakyti po paskutinio susitikimo su administracijos atstovais, kad ten nėra ko nuogąstauti. Yra visiškai aiškus branduolys.

– Jie laiku pavogs dokumentą, kurio negalima pasirašyti.

L. Linkevičius: Aš kalbu ne apie tai. Mes matom tik tai, kas yra dramatiška arba vieša, arba efektyvu. Viskas yra tvarkoje. Kai suderinsime, ne balansuosime, o suderinsime.

Perspausdintai iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.