Raimundas Lopata. Dar apie Borisovą, Pačėsą ir „Achemą“

Turiu atsiprašyti „Delfi“ skaitytojų, kad jau kelintą kartą turiu atsakinėti į savo straipsnių komentarus. Politikai ir valdžios atstovai kažkodėl siekia ne pataisyti tai, kas sugedę, ar bent jau padoriai paaiškinti, bet duoti atkirtį rašančiam.

Apie „ad hominem“

Štai ir Premjero kovos su korupcija patarėjas man siūlo nenaudoti „ad hominem“ argumentų, nors aš nei vieno nenaudojau, tačiau jo paties tekstas (Skirmantas Malinauskas. Pone Lopata, atmintis jus paveda) yra klasikinis ad hominem teksto pavyzdys. Jam svarbiausi ne faktai ir argumentai, o veikiantys ar rašantys asmenys, vieni – geri, kiti – blogi. Tiktų ir žurnalistikos studentams analizuoti, kaip nederėtų rašyti.

S. Malinausko tekste kalbama, kad J. Borisovas yra neigiamas herojus, o T. Pačėsas – teigiamas, todėl jie nelygintini; kad ministras R. Masiulis yra daug nuveikęs ir teigiamas, todėl nekritikuotinas; R. Lopata dirbo premjero A. Butkevičiaus konsultantu ir todėl dabar turi tylėti, o S. Malinauskas dirba premjero S. Skvernelio patarėju, turi butą už paskolą ir senas mašinas, ir todėl dabar gali visus pamokyti.

Nurodymai, kaip elgtis autoriui, yra nenauji. Jie gali būti suskirstyti į kelias grupes.

Vieni sako, esą ką čia vargsti rašydamas į „Delfi“, rašyk VSD. Kiti – ką tu čia šiandien rašai, vakar reikėjo apie tai rašyti. Treti aiškina, kas tu toks, ką tu nuveikei Lietuvai gero, kad iš viso rašai.

Taigi S. Skvernelio patarėjas (mano kolega?) patenka į trečiąją grupę ir gana ilgai įrodinėja, kad mano darbinės ir asmeninės savybės nėra tinkamos analizuoti Premjerą bei galimą jo vyriausybės korupciją. Esą aš turėjau visa tai anksčiau sutvarkyti, kur aš tada buvau?

Manau, kad šie argumentai yra gana silpni, nes tada beveik visi šiandienos Seimo politikai turėtų patylėti. Taip pat ir dabartinis premjeras S. Skvernelis, kurį į A. Butkevičiaus vyriausybės Vidaus reikalų ministro postą delegavo Tvarka ir teisingumas (prie J. Borisovo buvusi liberalų demokratų partija), t. y. partija, kuriai buvo ir yra pareikšti įtarimai. Taigi priekaištai dėl korupcijos ar dėl nesutvarkytų santykių su Lenkija pirmiausia turėtų būti skiriami buvusiam įtakingam A. Butkevičiaus kabineto nariui ir dabartiniam patarėjo kovai su korupcija viršininkui S. Skverneliui.

Apie T. Pačėsą

Svarbiausia išvada iš patarėjo straipsnio yra jo pripažinimas, kad T. Pačėsas funkcionuoja kaip tarpininkas, susitikinėja su Premjeru, tik jo vaidmuo, skirtingai nuo J. Borisovo, yra teigiamas. Labai labai abejotinas pareiškimas iš kovos su korupcija herojaus lūpų.

Suprantama, kad mano pateiktas T. Pačėso palyginimas su J. Borisovu nebuvo jų asmeninių savybių lyginimas. Tai buvo tarpininkų lyginimas. Ir aš sutinku, kad gal T. Pačėsas yra geresnis iš jų dviejų. Neginčijau dėl to, net pabrėžiau, kad T. Pačėsas buvo geras krepšininkas ir treneris. Ir tikrai net nešovė galvon mintis įtarti trenerių, kurie dirbo Rusijoje. Bet juk kalba buvo ne apie tai. Neapsimeskime.

Aš rašiau ne apie trenerį T. Pačėsą, o apie Rusijos VTB Vieningosios lygos svarbų funkcionierių T. Pačėsą, kai šiai lygai vadovavo vienas V. Putino klano artimiausių žmonių S. Ivanovas. Galbūt tai nieko nereiškia, galbūt T. Pačėsas buvo mūsų VSD slaptas agentas ir todėl jis šiandien yra didvyris. Tačiau jei šis žmogus staiga tampa svarbiu asmeniu tarpvalstybinėje politikoje, turiu teisę paklausti, ar viskas su šiuo asmeniu tvarkoje? O atitinkamų tarnybų reikalas šią veiklą įvertinti nacionalinio saugumo ir antikorupcijos aspektais.

Apie tarpininkavimą

Dabar apie tarpininkavimą apskritai. Jei yra gerų ir įtakingų asmenų, tai yra labai gerai, kad valstybė gali juos pasitelkti užsienio politikoje ir užsienio politikai. Tam egzistuoja įvairūs diplomatiniai mechanizmai.

Prisiminkime vieną žymiausių mūsų krepšininkų Š. Marčiulionį. Kai Lietuvai buvo ypač svarbi JAV parama narystės NATO klausimu, Š. Marčiulionis, tuo metu buvęs JAV, atliko labai reikšmingą vaidmenį. Lietuva pasinaudojo jo, kaip žinomo asmens JAV, įtaka ir pažintimis. Bet ne po stalu, ne iš šešėlio, o oficialiai, turint sutvarkytus šalies Prezidento ir Užsienio reikalų ministro įgaliojimus.

Šiandien Lietuva yra tiek subrendusi valstybė, kad bet kokie neaiškūs tarpvalstybiniai tarpininkavimai, naudojantis įvairių asmenų pažintimis, turėtų būti netoleruojami ir kelti rimtų įtarimų dėl skaidrumo. Nesvarbu, ar tas asmuo yra geras, ar labai geras. Jei kažkas jį slepia nuo Prezidentės ar URM, jei nėra oficialiai įformintų įgaliojimų, tokiems asmenims turėtų būti taikoma atsakomybė. Abiems – ir Premjerui, ir tarpininkui.

Apie Lenkiją

Tiems kritikams, kurie nurodo, kad tas tarpininkavimas galėjo būti naudingas, nes jis pagaliau sutvarkė „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą, norėčiau pasakyti, kad „šaunate sau į koją“.

Gerbiamieji, ši problema buvo mūsų vidinė problema, kurią turėjo ir pagaliau išsprendė Lietuvos vyriausybė. Tai – mūsų suverenus sprendimas. „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ yra Lietuvoje ir sprendžiant šį klausimą nereikėjo važiuoti į Varšuvą. Ar aišku, Premjero patarėjau kovai su korupcija?

Taigi klausimas, o kurių galų tada reikėjo ten važiuoti, ką tarpininkauti, kad būtų sprendžiama mūsų vidaus problema? Papildoma nauda? Kam? Kiek? O ar tikrai dabar šis klausimas yra išspręstas naudingai abiems pusėms, o ne vienai iš jų? Manau, reikėtų atskiro tyrimo ir atsakymo. Jei ne šis klausimas buvo pagrindinis tarpininkaujant, tai koks? Ko papildomai reikia mūsų Premjerui, ko jis – Lietuvos vyriausybės vadovas – negali išspręsti be T. Pačėso? Negali ar nemoka?

Įtarimus šiandien kelia ir tai, kad minimas tarpininkas toliau naudojasi „tarnybine“ padėtimi ir intensyviai veikia ūkinių subjektų, Seimo užkulisiuose, net, galbūt, įtakodamas Seimo įstatymų leidybos procesus.

Apie klausimus

Lieka neatsakyti klausimai: kiek kartų T. Pačėsas lankėsi pas Premjerą (kiek žinau, ne vieną ir ne du) ir kokius naujus tarpininkavimus ten aptarinėjo? Su kuo iš Seimo narių susitiko ir ko prašė? Kiek kartų susitiko su jauniausiu ūkio ministru ir dėl ko tarėsi, ir t. t., ir pan. Kai kuriuos atsakymus sau aš jau turiu, bet palaukime, ką pasakys ir kiek meluos – nemeluos valdžia.

Atitinkami Seimo komitetai galėtų pasidomėti, kokios atmintinės yra iš S. Skvernelio – T. Pačėsos bendrų susitikimų Lenkijoje (pagal galiojančią tvarką jos privalomos ir turi būti URM).

Apibendrinant apie Lenkiją

Lietuvai nereikia jokio tarpininkavimo su Lenkija. Tiek Ministras pirmininkas, tiek ministrai visada gali susitikti su lenkų kolegomis. Ar kada girdėjote, kad kas nors ko nors nepriėmė?

Problema yra kiek abi pusės, o šiuo atveju – kiek Lietuva – turi politinės valios spręsti pribrendusias problemas? Kokią politinę valią ir kuo čia gali padėti T. Pačėsas? Tai gal atšaukime mūsų ambasadorių Varšuvoje, skirkime krepšininką ir santykiai klestės?

Vienu žodžiu, baikime nesąmones kurti ir apie jas kalbėti.

Apie akivaizdžią, bet nematomą korupciją

Negaliu, tiesiog negaliu suprasti, kaip patarėjas kovai su korupcija gina „Kauno tiltų“ laimėtą konkursą, kai galimas korupcijos faktas tiesiog rėkte rėkia. Gina, grįsdamas argumentu, jog iki šiol ministras R. Masiulis daug ką gerai sutvarkė. Bent jau nuleistų akis ir teisintųsi, kad nieko nebegalima padaryti. Tiesiog neįtikėtina, kas vyksta mūsų valstybėje ir šioje vyriausybėje.O naudodamasis proga, kad pažadėti atsakymai, norėčiau, jog Premjeras tiesiai, nesislėpdamas už patarėjų, pateiktų visuomenei visas savo namo statybos ir sklypo įsigijimo sąmatas ir sąskaitas. Ir į kitus klausimus, kuriuos kėliau, galėtų atsakyti. Juos nesunku surasti. Ir vis tiek į juos teks atsakyti. Geriau dabar nei per prezidentinę kampaniją.

Sveiko proto logika sako, kad buvęs kelių policininkas (su visa pagarba profesijai), kaip ir koks nors muitininkas, be paskolos negalėtų pasistatyti tokio dydžio namo puikiame sklype prie Neries. Galbūt yra faktų, prieštaraujančių šiai logikai. Užsispyrimas vengiant skaidrumo dėl sąskaitų situaciją tik komplikuoja.

Apie „Achemos“ klausimus

Į mano straipsnį gana agresyviai sureagavo ir „Achemos“ vadovybė, reikalaudama paneigti tekste išdėstytą neva informaciją.

Kaip ir rašiau straipsnyje, informacijos dar nebuvo, ją bandau surinkti, o tuo tarpu pateikiau keletą klausimų, į kuriuos „Achemos“ vadovybė atsakė.

Suprantama, kad savo klausimais nesiekiau žeminti „Achemos“ reputacijos ir, jei kam nors taip atrodė, apgailestauju. Manau, kad „Achema“ yra labai svarbi įmonė Lietuvos ūkiui, priklauso prie šalies nacionaliniam saugumui svarbių objektų, todėl ir visuomenė turi teisę žinoti ir paklausti.

Pirmasis mano klausimas buvo apie tai, ar Europos Komisijai vykdant piktnaudžiavimo rinkai tyrimą, „Achema“ yra pareiškusi atskirą nuomonę dėl sąžiningos kainos ir jei taip, tai kodėl? Atsakymas – „AB Achema“ nepateikė jokių pažymų EK apie „Gazprom“ taikytą „teisingą dujų kainą“. Nežinau, ar čia yra kokia nors subtilybė, nes aš kaip ir neklausiau, kokiai konkrečiai pusei galėjo būti pareikšta tokia nuomonė. Tarkime, kad toks atsakymas reiškia tai, kad nebuvo ir pažymų, ir nuomonių nei EK, nei „Gazprom“.

Tai buvo svarbiausias klausimas. Jis atsakytas ir jis šiuo metu mane tenkina. Džiugu, kad „Achema“ sako, kad ji gynė Lietuvos valstybės interesus.

Yra problema, tiesa, kad aš klausiau apie sąžiningą kainą, o atsakymą gavau apie teisingą kainą. Tikiuosi, kad „Achema“ neužpyks, jei aš užduosiu patikslinančius klausimus.

Ar tiesa, ar kažkieno yra skleidžiamas melas, kad „Achema“ 2016 m. sausio mėn. galėjo su „Gazprom“ pasirašyti dokumentą, kuriame patvirtino „Gazprom“ bendrovei, kad „Gazprom“ į Lietuvos rinką gamtines dujas tiekė už „teisingą kainą“, atsižvelgiant į alternatyvaus kuro kainų dinamiką Lietuvoje?

Ar tiesa, ar kažkieno melas, kad šis patvirtinimas galėjo būti pasirašytas tuo metu, kai a) Stokholmo arbitraže buvo sprendžiamas Lietuvos ginčas su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos rinką už „teisingą kainą“ bei gamtinių dujų kainos „Lietuvos dujoms“ nustatymo pagal formulę, kuri „gali keistis priklausomai nuo alternatyvaus kuro kainų dinamikos Lietuvoje“; b) Europos Komisija pratęsė tyrimą dėl „Gazprom taikytų nesąžiningų kainų?

Ar tiesa, ar kažkieno melas, kad tas dokumentas galėjo vadintis „Deed of Release“ („Atleidimas nuo atsakomybės“)?

Antruoju klausimu norėjau sužinoti, kokiu tikslu yra įsteigta nauja bendrovė „Achema Gas Trade“? Atsakymas – „UAB „Achema Gas Trade“ prekiauja tiek dujomis iš SGD terminalo, tiek iš dujotiekio tinklų. Įmonės įsteigimas niekaip nesusijęs su SGD terminalo veikla ir jo veiklai padeda, o ne trukdo“. Puiku.

Trečias klausimas buvo apie Vokietijoje registruotą trąšų prekybos įmonę, kuri staiga registravosi kaip dujų rinkoje veikianti bendrovė. Atsakymas – „Vokietijoje jau daugiau nei 10 metų veikianti GmbH „Agro Baltic“ nėra ir niekada nebuvo „Gazprom“ tarpininkas“. Suprantama, kadangi neprekiavo dujomis. Ar yra čia kokia subtilybė, kad atsakyme nėra žodžio „nebus“, nežinau. Bet, tarkime, kad jis yra. Ačiū už atsakymą.

Ketvirtas klausimas – ar tiesa, kad „Achema“ gali su „Gazprom“ pasirašyti ilgalaikę take or pay dujų tiekimo sutartį? Atsakymas – „AB „Achema“ nėra pasirašiusi ilgalaikės sutarties su

„Gazprom“ take or pay sąlygomis ir artimiausiu metu neketina jos pasirašyti“. Tai, kad nėra pasirašiusi – suprantu, kad artimiausiu metu neketina – suprantu. Ačiū už atsakymą. Lieka atviru klausimas, ką reiškia sąvoka „artimiausiu metu“, ir ar tai nereiškia, kad neartimiausiu metu tokia sutartis gali būti pasirašyta? Bet tegul šis klausimas lieka nepaklaustu.

Penktu klausimu norėjau sužinoti, kokiu tikslu „Achema“ užsakė straipsnį prieš Lietuvą ir SGD terminalą plačiai skaitomame portale politico.eu. Atsakymas – „AB „Achema“ neužsakinėjo straipsnių prieš Lietuvą portale Politico.eu“. Vėlgi nežinau, ar čia slypi kokia teisinė subtilybė, kad atsakyme nepaminėta, jog nebuvo užsakytas straipsnis prieš SGDT? Manykime, kad nėra. Bet, kiek aš matau – šis straipsnis pažymėtas žyme „sponsored content“, o tai reikštų užsakytą tekstą. Atsakyme, matyt, turima omenyje, jog šis straipsnis nėra užsakytas prieš Lietuvą, o ne tai, kad jis apskritai nėra užsakytas. Tai čia jau, suprantama, pažiūrų klausimas ir ginčo tęsti nebeverta.

Tik pasakysiu, kad man visada atrodo, kad geriau ginčytis kiek nori savo žiniasklaidoje. O kai kažkas užsako užsienio spaudoje kritišką straipsnį apie SGDT už pinigus, tai man atrodo, kad tai yra ir prieš Lietuvą. Bet tai, kaip minėjau, žinoma priklauso nuo to, kaip į tai žiūrėsi.

Taigi dar kartą dėkoju „Achemos“ vadovybei už atsakymus.

Ir pabaigai – apie galimybę klausti ir reikšti nuomonę. Atvejis su žurnalistu E. Jakilaičiu, kai už užduotus klausimus atvirai grasinama teismais, yra sovietinio palikimo dalis. Tai neturi būti toleruojama net jei tai skamba iš Lietuvos Seimo „kultūros vado“.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.