Raimundas Lopata. Sunkus išbandymo metas Zelenskiui

Lapkričio viduryje viename iš Kijevo restoranų, priklausančių Rusijos piliečiams, susitiko du svarbūs asmenys – Bryanas Lanza ir Andrejus Jarmakas, prezidentų aplinkų atstovai. Jų susitikimas galimai turės reikšmingų pasekmių Ukrainos ir JAV santykiams.

Pirmasis – buvęs Donaldo Trumpo rinkiminės kampanijos patarėjas ir dabar jau nuteisto tos kampanijos vadovo Paulo Manaforto Vašingtone naudotos lobistinės įmonės „Mercury“, dirbusios ir su buvusiu Ukrainos prezidentu V. Janukovičiumi, vykdomasis direktorius.

Antrasis – Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio užsienio politikos patarėjas, asmeninis draugas, „Šteinmeierio taikos“ architektas.

Prisiminkime tarptautinį kontekstą. Susitikimas įvyko tuo metu, kai Ameriką purto D. Trumpo apkaltos tyrimas.

Pagrindines politines stovyklas, demokratus ir respublikonus, praktiškai domina ne tai, kas bus su Ukraina, o tik vidaus kovos artėjant prezidento rinkimams. JAV bent jau laikinai pasišalino iš geostrateginių varžytinių dėl Ukrainos ir nesunku susivokti, kad tokia raida ypač turėtų džiaugtis Rusija.

Ukrainos prezidentas asmeniškai pasirodė kaip brandus politikas ir kol kas sugebėjo neįsitraukti į skandalą JAV, nes tai galėtų dar labiau pakenkti Kijevo interesams. Nors akivaizdu, kad Ukrainai jau padaryta milžiniška žala.

Tuo tarpu jo užsienio politikos patarėjas, kuris faktiškai yra Ukrainos užsienio politikos šefas, buvo ir tebelieka šio skandalo epicentre. Atrodytų, kad jam derėjo iškart nutraukti visus neformalius ir neaiškaus skaidrumo ryšius su buvusia D. Trumpo komanda ir toliau nevelti Ukrainos vardo į apkaltos procesą JAV.

Tačiau atsitinka priešingai. Įvyksta minėtas kontaktas su B. Lanza. Dar sugebama nusifilmuoti, nusifotografuoti ir iš naujo patekti į JAV spaudą. Kam tai naudinga, kodėl taip elgiasi V. Zelenskio patarėjas ir buvęs jo filmų prodiuseris, žinomas ir Lietuvos žurnalistams iš apsilankymų Vilniuje?

Šis susitikimas įgauna ir dar vieną – rusišką – atspalvį, stiprindamas įtarimus dėl Kremliaus bandymų kompromituoti V. Zelenskį, pasinaudojant turimomis poveikio priemonėmis jo aplinkoje.

Prisiminta, kad B. Lanza atstovavo Rusijos oligarcho Olego Deripaskos interesus šiam bylinėjantis su JAV Iždo departamentu dėl sankcijų, padėjo įtartinoms Kinijos kompanijoms.

O Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo programa „Schemos: korupcija detalėse“ atskleidė netikėtus šiuo metu faktinio užsienio reikalų vadovo A. Jermako verslo ryšius su Rusija, jos politiniu elitu ir V. Putino aplinka.

Ryšiai siekia Rusijos vyriausybės aparato vadovo pirmąjį pavaduotoją Sergejų Prichodką, turtingiausiu senatoriumi laikomą Rusijos Federacijos Tarybos narį Valerijų Ponomariovą, V. Putino klasioką Ilhamą Ragimovą ir kitus.

Kyla klausimas, tai koks tikrasis A. Jermako vaidmuo? Juk jis siejamas ir su Ukrainos – Rusijos apsikeitimo karo belaisviais ir politiniais kaliniais procesu, aktyviu dalyvavimu „Normandijos ketverto“ derybose, kuriose Rusijai atstovavo Krymo aneksijos „architektas“ Vladislavas Surkovas, o taip pat Kijevo pritarimu kontroversinei Šteinmeierio formulei, sukėlusiai ukrainiečių protestus ir analitikų būgštavimus dėl Rusijos rezgamų geopolitinių pinklių Ukrainai. Ir jeigu A. Jermakas yra tapęs, sąmoningai ar ne, Rusijos interesų galimu vykdytoju – žala Ukraina gali būti sunkiai ištaisoma.

Tol, kol vyksta karas su Rusija, o JAV užsiėmusi savo vidaus problemomis, Ukraina ir asmeniškai V. Zelenskis labiausiai turėtų būti suinteresuoti nustatyti normalų įprastinį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių diplomatinių tarnybų, atsisakyti šešėlinių schemų bei išlaikyti ryšį su abiem konfliktuojančiomis politinėmis pusėmis JAV.

Šiuo metu ypač svarbu neprarasti dėmesio ir iš ES, išlaikyti jos pasitikėjimą prezidentu ir jo komanda. Sunku įsivaizduoti kaip tai vyks, jei A. Jermakas ir toliau vadovaus Ukrainos užsienio politikai.

Europos saugumas sprendžiasi Ukrainoje. Negalime leisti Europai iškeisti ramybę Donbase į Krymo aneksiją. Mūsų, Europos, strateginis interesas – jėgų pusiausvyros formavimasis į Rytus nuo Baltijos, demokratijos puoselėjimas ir parama valstybėms, siekiančioms stabilios demokratijos, atsipalaidavimo nuo priklausomybės Rusijai ir euro-atlantinės integracijos. Lietuvių politikų iniciatyvos „Maršalo planas Ukrainai“, „ES Trio strategija 2030“ kaip ES Rytų partnerystės politikos svarbiausias dėmuo su išskirtiniu dėmesiu Ukrainai – tik kelios to intereso išraiškos.

Perspausdinta iš delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.