Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje prie Gdansko mūsų „Ignitis“ investuoja virš 120 mln. eurų į vėjų jėgainių parko statybą. Tam pasiskolino apie 60 mln. eurų iš Europos investicijų banko. Pasiskolino tuo metu, kai Lietuvoje valstybės valdoma įmonė atvirai skundžiasi, esą nėra lėšų investicijoms į savus elektros tinklus. Todėl pasiskolino įdomiai. Paskola suteikta „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis Renewables“ valdomai įmonei „Pomerania Wind Farm“. Kas tai yra?
O gal čia gera idėja ir finansų ministerijai priklausančio „Ignitis“ praktiką reikėtų padauginti visam Lietuvos biudžetui? Paimti kokius penkis milijardus ir investuoti užsienyje? Gyventume iš dividendų? Prezidento gerovės valstybė?
Sukuriame keletą įmonių, tegu investuoja kuo daugiau mūsų visų pinigų į Lenkiją, jei ten pelnas didesnis. Tiesa, jei investicijos nepasiteisins, svetimų (iš tiesų, mūsų visų) pinigų praradimas „Ignitis“ strategams gali kainuoti nebent darbo praradimą.
Tai tipinis valstybės interesų depolitizacijos pavyzdys, technokratinis valstybės valdymas blogąja prasme, kai vyriausybė perduoda valdymą realiai už nieką neatsakingiems „profesionalams“, nebesuvokiantiems, kad energetiniai šalies interesai nebūtinai yra pelno dauginimas jų valdomai įmonei.
Tuo tarpu Lietuvoje, kovo viduryje, prieš pat karantiną siaubusi audra elektrą atjungė beveik ketvirčiui milijono namų ūkių. Buvo sujudimas ir piktinimasis valstybės valdomomis elektros bendrovėmis.
Į priekaištus minėtos bendrovės atsakė nusiskundimais, esą nėra finansavimo ir tik didvyriškų elektros oro linijas taisančių darbuotojų pastangomis elektros tiekimas atstatomas. Taip pat buvo patikinta, kad nepaisant pinigų trūkumo planiniai elektros tinklų remonto darbai yra vykdomi. Liepos viduryje po karantino atsigaunančių tautiečių džiaugsmui Kuršių Nerijoje 10 valandų nebuvo tiekiama elektra. Tinklų remontas pagal planą. O koks planas?
Tai, kad valstybės valdomos „Ignitis grupės“ strategija – investuoti ne į vietos tinklų atnaujinimą, bet į energetikos sektorių užsienyje, neblogai žinoma. Žinoma, kad investuojama Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Izraelyje ir, regis, planuojama Brazilijoje.
Darius Maikštėnas, „Ignitis“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, sako: „Didesnis dėmesys tam, iš ko tikimės ateities pelno. Kai mes investuojame užsienio teritorijose, siekiame ir didesnės pelno maržos, kartu ten rinka didesnė, todėl didesnės plėtros galimybės . Lietuvoje tai darome su mažesniu pelno lūkesčiu, užsienyje – su didesniu.“ Neslepiama, kad iš investicijų užsienyje tikimasi ateities pelno, maždaug po 10–11 metų.
Tikslai „inovatyvūs“ – nauja valstybės verslo šaka investuoti užsienyje, o ne šalyje. Juk valstybė, kuriai priklauso bendrovė, garsiai skelbia kitaip. Ji skelbia, kad prioritetas yra pritraukti investicijas į šalį ir jas didinti. „Ignitis“ giriasi, kad nemažai investavo į žaliąją energetiką – vėjo jėgainių parkus, o dabar ruošiasi vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje.
Jūrinio parko vystymo projektas, pradėtas privačių iniciatyvų dėka, buvo stabdomas. Lietuvos vėjo energetikos asociacijos nuomone, projektą stabdyti buvo suinteresuotas „Ignitis“, siekiantis perimti jūros vėjo energetikos sektorių. O kalbant apie esamus antžeminius „Igničio“ vėjo parkus, vienas iš jų yra Estijoje, kitas – Lenkijoje.
Ar tai reiškia, kad valstybė meluoja ir su „Ignitis“ pagalba taško mokesčių mokėtojų pinigus užsienyje, užuot sutvarkius ir modernizavus šalies elektros tinklus, užtikrinus jų sinchronizaciją su kontinentine Europa?
Pastaraisiais metais atlikti nepriklausomi vertinimai rodo, kad skirstomųjų elektros tinklų priežiūra yra nepakankama, todėl gali blogėti infrastruktūros būklė.
Šis ir kiti su „Ignitis“ veikla susiję klausimai atsidūrė aukščiausios Lietuvoje audito institucijos – Valstybės kontrolės – dėmesio centre. Valstybės kontrolė tvirtina, kad „2019 m. „Ignitis grupės“ investicijos sudarė 455,7 mln. EUR, t. y. 6,1 proc. daugiau nei 2018 m, tačiau egzistuoja rizika, kad investicijos į infrastruktūrą neužtikrina, kad būtų įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliami tikslai, todėl elektros energijos generaciniai pajėgumai gali būti vystomi nepakankamai, o esami ištekliai panaudojami neefektyviai.
Stebėtis tenka tuo, kad atsidūrus kovos dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybę lemiančioje priešstatoje su Rusijos / Baltarusijos atominės politikos užmačiomis, Valstybės kontrolė auditą planuoja baigti 2022 m. Kam tos valstybės audito energetikoje išvados tuo metu bus reikalingos. Nebent pasižaidimui su eiline parlamentine tyrimo komisija…
Perspausdinta iš delfi.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.