Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Giedrimas Jeglinskas turi gerą reputaciją kaip gynybos profesionalas, tačiau rinkimuose iššūkiu jam taps menkas žinomumas plačiojoje visuomenėje, sako politikos ekspertas.
„Kaip gynybos reikalų profesionalas, jis turi tikrai gerą reputaciją, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. – Ar to užteks, kad įtikintų rinkėjus, kol kas spėti labai sudėtinga, nes už šito su gynyba susijusių žmonių rato jis, veikiausiai, menkai yra žinomas, ir tai neabejotinai ribos jo galimybes.“
G. Jeglinskas yra dirbęs Krašto apsaugos viceministru ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju. Buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas taip pat tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.
Pasak politologo, iki kitų metų gegužės pakankamai pristatyti jį visuomenei bus nelengva, tačiau tai priklausys ir nuo paties kandidato pastangų.
„Jeigu jam pavyktų atkreipti į save dėmesį, įtikinti bent dalį rinkėjų, galbūt ir įmanoma, bet, žinoma, starto pozicijos žinomumo prasme nėra geros. Tai bus iššūkis“, – sakė R. Vilpišauskas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pats šeštadienį atsisakė varžytis dėl nominacijos tapti kandidatu prezidento rinkimuose.
Pasak R. Vilpišausko, tokį sprendimą jis greičiausiai priėmė įvertinęs savo šansus.
„Turbūt jo šansai labai nesiskirtų nuo to rezultato, kuris buvo pasiektas, kai jis pirmą kartą dalyvavo šiuose rinkimuose. Veikiausiai suprasdamas savo galimybes, jis taip ir nusprendė“, – sakė jis.
2019 metais eidamas premjero pareigas S. Skvernelis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.
„Ponas Skvernelis, nematydamas didesnių šansų sau ir galbūt nenorėdamas dėl to skirti tam laiko ir kitų išteklių, veikiausiai koncentruosis į kitus rinkimus“, – pastebėjo politologas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė.
I. Vėgėlė bei G. Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar juose dalyvaus.
Perspausdinta iš lrt.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.