Reikalavimų Seimui sąrašas privertė susimąstyti, kuo tai galėtų baigtis. K. Girniaus komentaras

<…>

Politologas Kęstutis Girnius pasisako už viešą balsavimą beveik visais atvejais.

„Kodėl šiuo klausimu (apkaltos – DELFI) balsuojama slaptai, aš ne visai žinau. Lietuva galėtų pažiūrėti, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir daryti taip, kaip dauguma daro“, – sakė K. Girnius.

Politologo vertinimu, rinkėjai turi žinoti, ką jų išrinktieji galvoja.

„Pagrindinis dalykas – tu atstovauji rinkėjams, ir rinkėjai turėtų matyti, ką tu galvoji, ką tu veiki“, – sakė K. Girnius.

Jis teigia ne visiškai pritariąs nuomonei, kad tik slapto balsavimo metu parlamentaras iš tikro gali veikti niekieno neveikiamas ir tik pagal savo sąžinę.

„Viena vertus, tu gal nuoširdžiai balsuoji, bet nenuoširdžiai bendrauji su rinkėjais. Tu gali sukurti įspūdį, kad balsavai už ką nors, o faktiškai slapta balsuoti prieš. Svarbu būti nuoširdžiam sau, bet būk nuoširdus ir atviras ir rinkėjams“, – sakė K. Girnius.

S. Skvernelio siūlymo dėl to, kad apkaltos metu galutinį žodį tartų KT, politologas vadino klaida. Pasak jo, egzistuoja valdžių atskyrimo principas, ir Parlamentas, Seimas, Kongresas turi tvarkytis savo reikalus.

„Konstitucinis Teismas gali būti tik geriausiu atveju patarėjas. (…) Būtų labai keista, kad KT sprendimas būtų privalomas, nes tai faktiškai padarytų KT svarbesnį ir aukščiau institucinėje struktūroje negu Seimas. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimas yra pirmas, tada yra Vyriausybė, Prezidentas ir tik tada Konstitucinis Teismas“, – dėstė K. Girnius.

Politologo vertinimu, KT tik išreiškia savo nuomonę dėl to, kad žmogus pažeidė Konstituciją, o Seimo nariai yra pakankamai kompetentingi tai nuomonei pritarti arba nepritarti.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauką. Pilną tekstą skaitykite DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.