Ekonomistas Gitanas Nausėda sparčiai kopia prezidentinio reitingo lentelėse – kol kas apklausti Lietuvos gyventojai būtent jį matytų Dalios Grybauskaitės įpėdiniu. Tačiau politologas Kęstutis Girnius sako, kad G. Nausėdai džiaugtis dar anksti – jis kol kas neturi jokios partijos paramos, o politikoje visai neturi patirties.
Jei prezidento rinkimai vyktų kitą sekmadienį, 20,4 proc. respondentų balsuotų už G. Nausėdą. Jis dvigubai lenkia antroje vietoje esantį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (11,7 proc.). Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio reitingas siekia 9,3 proc.
Tai parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 19-27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Lyginant su gruodžiu, G. Nausėdos reitingas nuo 15,6 proc. pakilo iki 20,4 proc. ir viršijo 3,1 proc. tyrimo rezultatų paklaidą.
Toliau sąraše rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė (5,6 proc.), buvęs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijose Vygaudas Ušackas (5,5 proc.), Seimo narys Naglis Puteikis (4,2 proc.).
Respondentai taip pat prezidento poste matytų Seimo narį konservatorių Žygimantą Pavilionį (2,4 proc.), Europos Parlamento narius Antaną Guogą (2,3 proc.) bei Vytenį Povilą Andriukaitį (2,1 proc.), Vilniaus merą Remigijų Šimašių (1,9 proc.).
Priklausys, ar konservatoriai įsūnys?
„Mano nuomone, dar gerokai per anksti, rinkimai dar toli. Be to, reikšmingas faktorius, kad jis neturi politinio užnugario, kitaip sakant, kada partijos kelia savo kandidatus, turi organizaciją, savo spaudą, savanorius ir taip toliau. G. Nausėda viso šito neturi, aiškiai jis turi viltį, kad taps konservatorių kandidatu, konservatoriai jį rinkimų proga įsūnys, tačiau tai negarantuotas dalykas“, – tai, kad džiaugtis G. Nausėdai dar labai anksti, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Girnius.
Antra vertus, primena politologas, G. Nausėda jau gerą dešimtmetį yra kandidatas į prezidentus – dar prezidentas Valdas Adamkus jį pasiūlė kaip tinkamiausią kandidatą, tačiau iš to nieko neišėjo, nes kandidatavo Dalia Grybauskaitė.
Pasak K. Girniaus, G. Nausėda politiškai neišbandytas – pirmiausia jis neturi politinės partijos užnugario, tad kas bus, kai prasidės rinkimų kampanija? Jo nuomone, kada ekonomikos apžvalgininkas komentuoja apie ūkį, niekas daug daug dėmesio į jo pastabas nekreipia, joms nesipriešina. Tuo metu įsibėgėjusios rinkimų kampanijos metus žmonės bandytų jį suklupdyti, paprieštarauti, pakritikuoti ir neaišku, kaip G. Nausėda į tai reaguotų ir apsigintų.
Politologas cituoja ekonomistę Aušrą Maldeikienę, G. Nausėdą pavadinusią „vadovėliniu ekonomistu“, nuo 1991 m. neparašiusiu jokio naujo straipsnio.
K. Girnius sako, kad jei G. Nausėdai kartais pasisektų laimėti konservatorių palaiminimą, jo galimybės gerokai padidėtų. Antru atveju, be didelės politinės partijos paramos, tikimybė gerai pasirodyto rinkimuose gana maža.
S. Skvernelis didina apsukas, V. Matijošaitis elgiasi priešingai
Politologas mano, kad gana aktyviai dirba, arba bent jau elgiasi taip, lyg ruoštųsi prezidento rinkimams, premjeras S. Skvernelis: jis staiga vėl pasidaro aktyvus užsienio politikoje organizuodamas susitikimus su lenkais, nebijo kritikuoti prezidentės, skirtingai nei pirmtakas Algirdas Butkevičius, prezidentei kerta atgal, kalba apie reikalingus pokyčius, kurių niekas iki šiol neįgyvendino, o jis stengsis įgyvendinti.
„Bent jau atrodo, kad jis apie prezidentavimą galvoja, jo energija padidėjusi“, – sakė K. Girnius.
Tuo metu V. Matijošaitis, politologo matymu, elgiasi lyg nenorėtų būti prezidentu ir jeigu taip elgsis toliau, prezidentu nebus. „Kauniečiui labai sunku prasimušti į respublikos lygį, daug kas vyksta Vilniuje, visa spauda čia, žmonės kviečiami į televiziją, jei nori pasikalbėti su G. Nausėda, gali per sekundę tai padaryti, gali ten pasiųsti filmavimo komandą, o V. Matijošaitis Kaune šiek tiek yra izoliuotas ir prasimušti į bendrą respublikos forumą jam gali būti sunkiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, panašu, kad V. Matijošaitis dabar kandidatuoti nerodo noro, kalba apie darbus, kuriuos turi atlikti Kaune.
Tuo metu įdomi kova lauks Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viduje – partija ketina kandidatą į prezidentus išsiaiškinti vidiniuose partijos rinkimuose, kuriuose galės dalyvauti visa visuomenė.
„Aš manyčiau, kad save gerbianti partija turėtų kelti savo kandidatą. Jau dvejus rinkimus iš eilės konservatoriai nedrįso kandidatuoti, palaikė D. Grybauskaitę, nes numatė, kad ji laimės. Aš manau, kad jei pretenduoja būti rimta partija, konservatoriai turėtų kelti savo kandidatą, o neieškoti pašalinių. Manau, ta prasme I. Šimonytė galėtų būti labai stipri kandidatė, kuri irgi turi gerus reitingus, niekas neabejoja jos kompetencija, ji turi gerokai platesnę vadybininkės patirtį nei G. Nausėda. Manau, jei ji nutartų kandidatuoti, jai turėtų sektis“, – sakė TSPMI dėstytojas.
Tuo metu V. Ušackas, K. Girniaus akimis, iš politinio akiračio truputį pasitraukęs, be to, per rinkimus jam prikaišiotų, kad būdamas ES atstovas Maskvoje, perdėm daug su rusų politikais lošė krepšinį. Tai, sako politologas, nelabai rimtas, tačiau amžinas ir nuolat kartojamas priekaištas.
„O Ž. Pavilionis – nežinau, man atrodo, jo pozicijos perdėm griežtos ir net pačioje partijoje jis sulaukia tik riboto sparno palaikymo“, – sakė jis.
K. Girnius nemano, kad G. Nausėda išsiverstų su Liberalų sąjūdžio parama – ši partija silpnėja, ją supa korupcijos šleifas. „Manau, G. Nausėdai būtų klaida susisieti su partija, kuri dabar rungtyniauja tik su Darbo partija kaip mažiausiai skaidri ir labiausiai korumpuota. Nemanau, kad tai būtų teigiamas žingsnis“, – teigė K. Girnius.
Nors iki rinkimų dar daug laiko, politologas abejoja, ar dar gali išlįsti rimtas apklausose neminimas kandidatas. Jo vertinimu, prie pirmojo trejeto dar reikia pridėti I. Šimonytę. Tuo metu N. Puteikis, K. Girniaus vertinimu, yra „5 proc. politikas“, V. P. Andriukaitis atitolęs ir jau kelis kartus kandidatavęs, jo retorika daugeliui žmonių per griežta.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, sako politologas, įklimpęs į skandalus, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui trūksta žinomumo, liberalai ir socdemai „susidirbę“.
S. Skvernelį gelbėja kaimas
Tai, kad G Nausėdos reitingas nuosekliai auga, pastebi ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
„Iš tų trijų minimų kandidatų nuo rugsėjo mėnesio G. Nausėda padarė didžiausią pažangą. Rugsėjį jo reitingas buvo 8,5 proc, gruodį – 14,4 proc., vasarį – 20,0 proc. O S. Skvernelio reitingas praktiškai toks pat, nuo rugsėjo nepasikeitė, V. Matijošaičio truputį pasidėjo“, – „Vilmorus“ darytas apklausas komentavo V. Gaidys.
Sociologas pastebi, kad kol nėra realaus kandidatų sąrašo, apklausas gali labiau lemti ne žmonių galvojimas, o žiniasklaida, mininti tik tris kandidatus, o apie kitus mažai kalbanti.
„G. Nausėdos ir S. Skvernelio elektoratai labai simetriški – G. Nausėdos su aukštuoju, daugiau vilniečiai, aukštesnių pajamų, sėkmingesnė Lietuva. S. Skvernelį daugiau remia žmonės be vidurinio, bedarbiai, gaunantys žemiausias pajamas, kaimas, provincija“, – teigė sociologas.
Pagal partijas, už G. Nausėdą daugiau balsuotų TS-LKD kandidatai, S. Skvernelį remia LVŽS ir Darbo partijos rinkėjai.
G. Nausėdą palaiko ne tik konservatorių, bet ir „Tvarkos ir teisingumo“ bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai.
„G. Nausėda kol kas turi šiek tiek platesnį elektoratą, jis daugiau užgriebia ir tuos ne visai sėkmingus kandidatus, o S. Skvernelio elektoratas labiau susikoncentravęs prie mažiau sėkmingų. Dėl to G. Nausėda ir pirmauja dabar“, – aiškino V. Gaidys.
Tuo metu, sociologo vertinimu, valstiečių žaliųjų lyderis R. Karbauskis tikrai neturi galimybių kandidatuoti – apie tai net nėra kalbos. O daugiau ryškių asmenybių valstiečių žaliųjų gretose V. Gaidys nemato. Antruoju pasirinkimu LVŽS elektoratas balsuotų už V. Matijošaitį.
Tuo metu Socialdemokratų rinkėjai ryškia persvara balsuotų už europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, kurie prieš kelias dienas paskelbė prezidento posto nesieksianti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko 2018 metų vasario 19-27 dienomis.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Perspausdinta iš DELFI.lt
Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.