Rusija: po „kazokų“ išpuolių proteste prabilta apie pilietinį karą [M. Šešelgytė]

„Vienos visuomenės dalies siundymas prieš kitą reiškia, kad valdžia svarsto – ir netgi aprobuoja! – pilietinio karo organizavimą kaip politinės manipuliacijos instrumentą. Ir tai labai rimta“, – teigė Rusijos rašytojas Viktoras Šenderovičius, komentuodamas „kazokų“ su rimbais pasirodymą taikiame proteste savaitgalį Maskvoje. Pilietinio karo elementų įžvelgė ir kiti apžvalgininkai.

Maskvoje šeštadienį vykusį protestą „Jis mums ne caras“, surengtą artėjant Vladimiro Putino ketvirtai inauguracijai į prezidentus, vaikė ne tik policija ir Nacionalinė gvardija, bet ir „kazokai“ – vyrai, dėvintys kailines kazokų tipo kepures ir uniformas. Jie taikius protestuotojus mušė odiniais rimbais ir lazdomis. Policija visa tai matė, tačiau „kazokams“ netrukdė.

Kai kurie „kazokai“ buvo atpažinti kaip sukarintos organizacijos „Centrinė kazokų armija“, kuri jokioms šalies jėgos struktūroms nepriklauso, nariai. Kaip paskelbė Rusijos portalas „The Bell“, sostinės valdžia su šia organizacija yra sudariusi tris kontraktus už 16 mln. rublių viešajai tvarkai palaikyti ir saugumui viešuosiuose renginiuose užtikrinti. Teigiama, kad jos nariai patruliuos Maskvos gatvėse per Pasaulio futbolo čempionatą.

Ėjo į koncertą ir užsuko į šalia vykusį mitingą?

Žurnalistas Maksimas Ševčenka, kuris yra Kremliaus žmogaus teisių tarybos narys, sekmadienį pareikalavo kuo greičiau sukviesti tarybos posėdį situacijai aptarti ir išsiaiškinti, kas sankcionavo žmonių, apsiginklavusių šaltaisiais ginklais, pasirodymą mitinge.

Pirmadienį šios tarybos vadovas Michailas Fedotovas pareiškė, kad taryba kreipsis į teisėsaugos organus, kad būtų nustatyta, kodėl „kazokai“ dalyvavo gegužės 5 d. proteste. „Aš jau kalbėjau, kad kazokų ir nodovcų (Nacionalinio išsivadavimo judėjimo narių) dalyvavimas paaštrino situaciją ir lėmė tas smurto scenas, kurios buvo. Svarbu suprasti, kaip jie ten pateko ir kas tie žmonės buvo“, – „Interfax“ citavo M. Fedotovą.

Maskvos valdžia antradienį tvirtino, kad „kazokų“ pagalbos tvarkai proteste užtikrinti neprašė. Esą jie niekuomet nekviečiami į tokio pobūdžio renginius – tik kartais į šventinius kaip savanoriai draugovininkai.

Kaip pranešė „Echo Moskvy“, „Centrinės kazokų kariuomenės“ nariai patvirtino, kad buvo akcijoje „Jis mums ne caras“ Maskvoje. Jų puslapyje internete teigiama, kad jie atėjo į koncertą „Maskvos pavasaris“, o greta vyko nesankcionuotas mitingas. Jie esą išsakė savo pilietinę poziciją, o kokiuose nors neteisėtuose veiksmuose dalyvavo.

Tikrų kazokų gali ir nebūti

Politologas Glebas Pavlovskis „The Bell“ sakė, kad kazokų bei Rusijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo narių pasirodymas mitinge – tai nauja technologija, kurią ima taikyti valdžia. Jo nuomone, tai ukrainietiškų „tituškų“ analogas.

Nemažai Rusijos apžvalgininkų tvirtino, kad tarp šių „kazokų“ tikrų kazokų gali ir nebūti, ir įžvelgė pilietinio karo apraiškas.

„Manau, etniškai tai jokie kazokai. Tai savanoriai, kurie buvo ir Kryme, ir Donbase, kurie išpažįsta ultradešiniąją, kraštutinai nacionalistinę ideologiją, kurie artimi ir Federalinei saugumo tarnybai, ir kitoms spec. tarnyboms.

Dabar valdžia, neprotingai atsisakydama prievartos monopolijos, duoda galimybę šiems savo savanoriams pagalbininkams sudalyvauti malšinant priešus. O iš tiesų tai pilietinis karas, nes jie malšina savo piliečius, o ne svetimus. Šie berniukai ir ne berniukai gyvena Rusijoje, gimė Rusijoje ir nori gyventi Rusijoje“, – sakė Andrejus Kolesnikovas, Maskvos Carnegie centro programos „Vidaus politika“ vadovas.

Džokeris, kurį kišenėj turi kiekviena autoritarinė valdžia

Pasak rašytojo Viktoro Šenderovičiaus, „padugnėms buvo duota carte blanche masinei prievartai gatvėje. Tai valstybinės, oficialios padugnės, o ne tiesiog grupė agresyvių persirengėlių.“

O toks žingsnis žengtas, rašytojo teigimu, nes valdžia svarsto pilietinio karo organizavimo idėją.

„Vienos visuomenės dalies siundymas prieš kitą reiškia, kad valdžia svarsto – ir netgi aprobuoja! – pilietinio karo organizavimą kaip politinės manipuliacijos instrumentą. Ir tai labai rimta.

Šis bjaurus džokeris guli kiekvienos autoritarinės valdžios kišenėj: suorganizuoti kokią pavojingą niekšybę, kad paskui galėtum išeiti rūsčiu veidu ir pakišti po asfaltu apskritai viską – aišku, dėl visuomenės saugumo! […] Ne iki demokratinių procedūrų, draugai, šalis pavojuje!“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Šenderovičius.

Jo teigimu, jokios priemonės Vladimirui Putinui nepasirodys perteklinėmis, kai ant kortos stovės asmeninės valdžios išsaugojimas: „Jis rengiasi įvairiems variantams ir tam tikra prasme seniai yra pasirengęs viskam.“

Vykdė gąsdinimo akciją

Apžvalgininkas Antonas Oriechas „Echo Moskvy“ interneto svetainėje rašė, kad „kazokų“ pasitelkimas protestams malšinti – dar ne pilietinis karas, bet tai jo svarbiausias elementas. „Valdžia nukreipinėja vienus piliečius prieš kitus.

Valdžia specialiai atrinkinėja ir rengia būrius pogromams, skirdama tam pinigų ir rėmėjų. Tai ne girtų muštynės ir ne politinių priešininkų susikibimas, kurie netyčia susidūrė, žodis po žodžio – ir prasidėjo“, – teigė apžvalgininkas.

Pasak A. Oriecho, policijos žiaurumas bent teoriškai paaiškinamas, nes ji turi formalią teisę panaudoti jėgą, o „kazokai“ tam jokios teisės neturėjo. A. Oriecho teigimu, kodėl valdžia taip elgiasi, visiškai aišku.

„Jai nesinori, kad atrodytų, jog piliečių protestus malšina valstybė. Daug patraukliau vaizduoti, kad yra atskalūnų, kurie nuolat viskuo nepatenkinti, kurie dirba Vakarams, ir yra neabejinga tauta, kuri pati šiuos atskalūnus pastatys į vietą. Valdžia duoda signalą pogromams. Kol kas tik protesto akcijos ribose.

Bet greitai po to kazokai tiesiog paprastai galės ateiti ir „bombarduoti“ bet kokius renginius ir niekas jų net nebandys sustabdyti“, – rašė apžvalgininkas.  Gegužės 5-oji, anot A. Oriecho, buvo gąsdinimo akcija: „Dabar kiekvienas, kuris panorės ateiti į tokį mitingą, turi būti pasirengęs muštynėms.

Tam, kad jį pirma primuš chuliganai, o po to už tai, kad jį primušė chuliganai, jį patį dar ir pasodins. O chuliganus apdovanos. Žinoma, norinčių sudalyvauti taps mažiau. Bet tie, kurie ateis, gali pasirodyti ne silpnesni nei kazokai. Ir tada prie pirmo pilietinio karo elemento prisidės antras. Smurtas taps abipusis.“

Vidinius iššūkius laiko grėsmingesniais?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Margarita Šešelgytė sako, kad „kazokų“ pasitelkimas valdžios užduotims atlikti Rusijoje nėra jokia naujiena – nei žvelgiant į istoriją, nei į šiuos laikus.

„Galima prisiminti, pavyzdžiui, Sočio olimpines žaidynes, kuomet kazokai taip pat užpuolė protestuotojus, „Pussy Riot“ merginas talžė rimbais, kas sukėlė labai didelį nepasitenkinimą tiek tarptautinės visuomenės, tiek šalies viduje“, – sako M. Šešelgytė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kazokai yra įvykdę išpuolių prieš galerijas ar teatrus, kurie neva tai eksponuoja šventvagiškas idėjas, o režimas labai stipriai remia tradicines vertybes.

„Kazokų“ sukarintos grupuotės, pasak politologės, patenka į pilkąją zoną: „Jos pasitelkiamos tam tikriems tikslams, bet nėra teisiškai įformintos, o kadangi nėra teisiškai įformintos, negali reikalauti ir atsakomybės iš jų. Kartu galima sakyti – mes čia ne prie ko, čia kazokai daro.“ Sočio olimpiadoje padėti policijai palaikyti tvarką buvo valstybinis užsakymas ir „kazokų“ vaidmuo buvo panašus į draugovininkų sovietmečiu. Į protestą Maskvoje jie atėjo kaip „piliečiai“.

„Gal dabar dar labiau pasimatė aiški sąsaja su režimu. Ir tada kyla klausimas – ar čia siunčiamas signalas, kad jei dar vyks kažkokie didesni protestai, tai tie kazokai bus viena iš grupuočių, kurie tuos protestus bandys išsklaidyti“, – svarsto M. Šešelgytė.

Pasak jos, yra ir daugiau organizacijų, kurios dedasi pilietinėmis, bet yra režimo įrankiai, naudojami kartu su jėgos struktūromis bendram tikslui, pvz., jau minėtas Nacionalinis išsivadavimo judėjimas, „Jaunimo gvardija“. Paklausta, ar Kremlius, jei jam pasirodytų reikalinga, galėtų suorganizuoti neramumus, įvesti nepaprastąją padėtį ir dar labiau viską kontroliuoti, M. Šešelgytė sako, kad manipuliuodamas minėtomis organizacijomis režimas gali piešti įvairius veiksmų scenarijus.

Pasak politologės, gali būti, kad V. Putinui vidaus saugumo iššūkiai apskritai atrodo grėsmingesni nei išoriniai. „2017 metais V. Putinas pasirašė įsaką dėl saugumo struktūrų pertvarkymo, kad tam tikri kariuomenės daliniai ir kitos saugumo struktūros galėtų būti naudojamos tvarkytis su vidaus saugumo iššūkiais. Pasirašius šį aktą, buvo daug komentarų, kad, ko gero, tai yra signalas, jog dabartinis režimas savo pagrindines saugumo problemas sieja ne su išore, o su vidumi, tad bando integruoti visas saugumo struktūras, jeigu prireiktų kažkokiems vidaus maištams, sukilimams malšinti“, – sako M. Šešelgytė.

Bijo protestų

Neretai didžiulių protestų Rusijoje galimybės vertinamos skeptiškai. Bet V. Putinas jų vis tiek bijo? „Manau, kad tai pagrindinis dalykas, ko jis bijo“, – sako politologė. Ji neatmeta galimybės, kad įvykiai Armėnijoje, kai protestuotojai privertė atsistatydinti premjerą, turėjo įtakos papildomų jėgų pasitelkimui ir protestuotojų bauginimui Maskvoje. „V. Putinas ne kartą yra kalbėjęs apie spalvotąsias revoliucijas – kad jos inspiruotos Vakarų ir Rusijoje nepavyks.

Tai, kad jis nuolat apie jas kalba, ko gero, rodo, jog jam tai rūpi. Be to, dar prieš įvykius Ukrainoje ne viename straipsnyje rašyta, kad V. Putinas buvo labai paveiktas, kai pamatė, kas ištiko Muammarą Gaddafi Libijoje [sukilėliai jį paėmė į nelaisvę ir nužudė, buvo paskelbti vaizdo įrašai prieš mirtį ir po – LRT.lt]. Tai jį baisiai traumavo ir jis pasakė, kad pas mus taip tikrai nenutiks“, – primena M. Šešelgytė.

Politologės nuomone, V. Putiną galėtų gąsdinti ir tai, kad į protestus susirenka vis daugiau jaunimo: „Šis faktorius gali būti gąsdinantis dėl įvairių priežasčių. Tai aktyvi visuomenės dalis, kuri dažnai būna apolitiška. Bet jei ji aktyvizuojasi, tai yra labai stipri jėga. Antra – tai menkiau kontroliuojama jėga. Rusijoje režimo kontrolei labai svarbi televizija, nes per ją eina propaganda. O jaunimas – interneto karta ir ji turi daug įvairesnį šaltinių pasirinkimą, nors ir daug kas blokuojama. Taip pat ši karta nori kitokios Rusijos, ji mato problemas, nebijo išsakyti savo nepasitenkinimo režimu.“

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.