Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas. L. Kojala ir M. Šešelgytė

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati draugiškiausia ir kodėl? Apie naujausių apklausų rezultatus „DELFI Dienos“ studijoje kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, DELFI apžvalgininku Vaidu Saldžiūnu ir Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms.

Tyrimo duomenimis, Rusija yra nedraugiška Lietuvai valstybė, kuri kelia ekonominę, karinę grėsmę. Šį aukščiausių šalies vadovų kartojamą ir žiniasklaidos atspindimą teiginį patvirtino ir DELFI gautas tyrimas, kuris parodė, jog grėsmių suvokimas visuomenėje yra aiškiai apibrėžtas geografine kryptimi.

Tačiau, tyrimo duomenimis, Vokietija yra laikoma kaip viena mums draugiškiausių valstybių.

„Aš manau, kad ilgalaikės tendencijos tai lemia. Tai yra mūsų sąjungininkai Europos Sąjungoje ir NATO. Mes juos matome, kaip patikimus kaimynus, su kuriais dažniausiai nekyla ginčų, bent jau kažkokių didelių.

Aš manau, kad ir emocinis ryšys žmonėms yra labai svarbus, jie patys keliauja į tas šalis, mato, kad yra galimybės nuvykti, tuomet ir santykiai yra draugiški“, – sako L. Kojala.

Po Vokietijos rikiuojasi Švedija (88 proc.), tik tada – JAV (81 proc., kai 2016 m. buvo 85 proc. ), Lenkija (79 proc.), Baltarusija (56 proc.), o Rusiją draugiška šalimi laiko vos 15 proc. (nedraugiška – 71 proc.) L. Kojalos manymu, tokius skaičiai neturėtų stebinti, net jei Vokietiją ar Švediją lietuviai vertina palankiau nei kaimyninę Lenkiją ar svarbiausią strateginę sąjungininkę – JAV.

„Parama Vokietijai ir Vokietijos įvardijimas kaip vienos draugiškiausių valstybių, ko gero, rodo, kad supranta ir man atrodo, kad tai irgi yra susiję su tuo, kad mes turime vokiečių karius, kad mes apie tai daug kalbame, mes matome žiniasklaidą. Žmonėms įsivaizdavimas, kas yra gera kaimynė, ateina iš žiniasklaidos, apie ką kalba, kita vertus, yra asmeniniai ryšiai, asmeninės patirtys, per tai ir vertiname“, – sakė Šešelgytė.

„Aš tai sakyčiau, kad tas supratimas irgi kažkokį ryšį turi ir su istorija, nes vis tik Vokietija su saugumu Lietuvos susijusi, šimtmetį minėjome, kai vokiečiai padėjo Lietuvos nepriklausomybei apginti. Kitas dalykas, tai yra įsišaknijęs mitas ar tiesa, kad Vokietija yra tarsi kokybės ženklas, vokiška kokybė yra tas ženklas, kuris neišnyko iš viešojo diskurso. Tai, manau, tokios logiškos paralelės susideda, nepaisant tų kitų veiksnių, kurie galbūt ne visada yra teigiami“, – sako V. Saldžiūnas.

L. Kojalos nuomone, svarbu suvokti ir tai, ką reiškia tie geresni santykiai su Rusija, ir ką mes galėtume įvardinti kaip geresnius santykius.

„Aš manau, kad viena vertus, mes konstatuojame, kokia yra dabartinė Rusijos vykdoma užsienio politika, tiksliau galbūt sociologinės apklausos tą pagrindžia, kita vertus, noro, kad santykiai būtų geresni yra nemažai.

Daugelis ir Lietuvos vadovų skirtingais laikotarpiais keldavo tą idėją, kad santykius reikia gerinti, bet realybė būdavo kitokia. Kalbant apie sovietmetį, mes matome, kad vis mažėja tokių žmonių, kurie sako, kad jaučia nostalgiją šiam laikotarpiui. Skaičius dabar balansuoja ties ketvirtadaliu ar penktadaliu.

Tai gerokai mažiau nei tarkime stojant į ES. Tas nostalgijos mažėjimas ir lemia tai, kad mes labiau tolstame nuo Rytų. Mes vis labiau save pozicionuojame kaip Vakarų valstybę ir Vakarų pasaulio dalį“, – sakė L. Kojala.

Tiesa, M. Šešelgytė tikina, kad kamuolys yra Rusijos rankose.

„Suvokimas didžiojoje Lietuvos dalyje yra toks, kad Rusija nėra mums draugiška, kad gali būti tam tikra grėsmė iš ten, bet vėl apklausose yra svarbu, kaip užduodamas klausimas. Jeigu yra klausiama, ar galima pagerinti santykius su Rusija, tai atsakymas yra teigiamas, mes norėtume, kad būtų geresni santykiai, bet kamuolys yra Rusijos rankose.

Aš manau, kad dalis žmonių, kurie sako, kad Rusija yra Lietuvai draugiška valstybė, ir kad mes turėtume palaikyti draugiškesnius santykius, tai ta dalis yra nedidelė. O tie žmonės, kurie galbūt turi verslų su Rusija, gyvenantys netoli sienos, kuriems būtų tie santykiai naudingi, tačiau ta dalis žmonių mažėja“, – sakė M. Šešelgytė.

Apžvalgininko V. Saldžiūno teigimu, jaunimas jokios nostalgijos Rusijai nejaučia, nes tiesiog tuo laikotarpiu negyveno.

„Kita vertus, yra labai svarbus istorinis kontekstas, dešimtmečiai okupacijos. Netgi tarpukariu, kai nebuvo okupacijos, draugiškiausia valstybė buvo Sovietų Sąjunga. Lietuviai vertino pakankamai draugiškai, nežinojo, kas laukia 1940 metais.

Santykiai su Rusija yra tam tikra prasme palikimas, ir kartais pakankamai dirbtinai yra tas ryšys palaikomas. Rusiška televizija, rusiški serialai vis dar Lietuvoje yra žiūrimi, rodomi gausiai. Bet jeigu žiūrėtume į jaunimą, kaip jie vartoja informaciją, tai tas rusiškas veiksnys mažėja“, – sakė L. Saldžiūnas.

„Aš manau, kad noro santykius gerinti visgi yra. Ko mūsų apklausos negali apibrėžti, tai įvertinti, kas yra tie geresni santykiai, kokia galėtų būti tų santykių kaina, ir ką žmonės būtų pasirengę paaukoti. Ar tai galėtų būti narystės NATO atsisakymas, kas dabartinės politikos kontekste santykius su Kremliumi tikrai pagerintų“, – kalbėjo politologas L. Kojala.

„Aš manau, kad natūralu, kad norisi patikimos ir saugios kaimynystės.Bet taip pat šiandien reikia suvokti, kad šiandien tai yra neįmanoma ir nebūtinai dėl Lietuvos kaltės“, – laidoje sako L. Kojala.

„Jeigu įvertintume Europos Sąjungos ir NATO valstybes, tai mūsų požiūris į Rusiją išsiskiria kaip radikaliai priešiškas, mes dažniausiai kalbame, mes dažniausiai keliame problemas“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

„Tačiau paimkime Pietų valstybes. Tai ta pozicija, nepaisant ir pritarimo sankcijoms, ji vis tiek yra švelni. Vėlgi klausimas, kokią mes pasirinksime poziciją, bet man atrodo, kad tai būtų pražūtingas žingsnis, nes mes visgi esame tas rytinis flangas ir mums tas klausimas yra aktualus, ypač saugumui. Mūsų pozicijos sušvelnėjimas galėtų būti nelabai geras“, – laidoje sakė M. Šešelgytė.

„Kiekviena valstybė turi savo skirtingą grėsmių matymą. Tai, kas Vokietijai yra grėsmė, mums yra gyvybiškai svarbi grėsmė, tarkime ta pati Rusija, kuri gali daryti poveikį ir paveikti saugumą, kad tai taptų gyvybiškai svarbiu klausimu. Tai valstybės pagal tai ir priima sprendimus.

„Mes matome kelias priežastis, kurios yra susijusios su pozityvesniu Rusijos politikos vertinimu. Tai pirmiausia yra nusivylimas, kaip demokratija veikia Lietuvoje. Tuomet auga pozityvus Rusijos vertinimas. O tai yra svarbus iššūkis mums, kaip padaryti, kad demokratija būtų veiksminga“, – sako L. Kojala.

„Vieniems nepasisekė gyvenime kažkas ir jie nori atsigręžti į savo jaunystę. Jie mato tokius labai paprastus vaizdinius, kad štai anuomet turėjau butą, jie suplaka realybę su fantazija, o tada tos sovietinės realybės vaizdavimas, nostalgijos kokteilis susipina su tuo, ką per televizorių kartais sako ponas Putinas. Tačiau mažėjantis procentas labai koreliuoja su amžiumi. Tų žmonių, kurie ilgėtųsi sovietinių laikų, nors tuomet net nebuvo gimę, aš manau, kad yra tikrai labai maža dalis“, – laidoje kalbėjo V. Saldžiūnas.

„Nėra tokio vieno asmens paveikslo, kurį mes galėtume identifikuoti kaip tradicinį, kuris simpatizuoja Rusijai. Dažniausiai tas asmuo daugiau vartoja rusiškos žiniasklaidos ir vėlgi dažniausiai tai nėra, kad stebimas tik vienas šaltinis. Tai čia yra labai svarbus veiksnys – žiniasklaida“, – laidoje sakė L. Kojala.

„Žinoma, labai svarbu neskubėti lipdyti etikečių ir sakyti, kad tai yra nelojalūs piliečiai, reikėtų pabandyti suvokti tas gelmines priežastis, bandyti jas spręsti, nes jeigu jos būtų sušvelnintos, tada keistųsi ir žmonių požiūris. Negalima bandyti perauklėti žmonių“, – sakė L. Kojala.

„Visgi apklausos rodo, kad žmonės suvokia, kad Rusija nėra draugiška Lietuvai valstybė. Aš manau, kad reikia atskirti blokus: karinį bloką, ekonominį bloką. Kariniai reikalai yra svarbūs, mums kariniai dalykai labai svarbūs, bet kasdieniame žmonių gyvenime ta karinė grėsmė žmonėms neatrodo labai svarbi“, – laidoje kalbėjo M. Šešelgytė.

Su teiginiu, kad Lietuvai būtų naudinga gerinti santykius su Rusija, sutiko 49 proc. (nesutiko 15 proc.), bet tik 35 proc. manė, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.