I. Šimonytė: taisyklėmis paremtas pasaulis – saugumo garantas. M. Šešelgytės komentaras

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pristatė savo rinkiminės programos nuostatas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) pristatymą surengusi politikė kalbėjo, kad natūrali Lietuvos kryptis yra Vakarai ir iš šio kelio trauktis nereikėtų. Ji taip pat kalbėjo, kad šalies tikslas – saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą. Anot kandidatės, partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo turėtų būti ambicingesnis.

Pradėdama pristatymą I. Šimonytė kalbėjo, kad programa, kaip dokumentas, dar nėra baigta, o ketvirtadienį ji pristatė tik esmines jos nuostatas.

„Taisyklėmis paremtas pasaulis – tai yra saugumo garantas“, – kalbėdama apie užsienio politiką sakė I. Šimonytė. Ji kalbėjo, kad Lietuva turi būti atspari įvairioms įtakos, tad svarbi energetinė nepriklausomybė, integracija į Vakarų tinklus, turint omenyje Astravo istoriją. Anot jos, Lietuva turi turėti imunitetą informacinei ir kultūrinei įtakai, ateinančiai iš Rytų, bet skirti ir dėmesį tautinėms mažumoms.

„Kalbant apie NATO tarsi viskas akivaizdu – tai pagrindinis mūsų saugumo garantas. Mes nesame saugumo klientai, mes esame dalyviai, nes vykdome savo įsipareigojimus ir raginame kitas šalis juos vykdyti”, – kalbėjo I. Šimonytė.

Apie tai, kad ketina siekti prezidentės posto I. Šimonytė pranešė dar rugsėjį. Paskelbusi tokį sprendimą nepartinė I. Šimonytė susigrūmė su TS-LKD nariu Vygaudu Ušacku išankstiniuose partijos rinkimuose. Juose balsuoti galėjo ne tik partijos nariai. Dauguma balsavusiųjų savo balsą atidavė už parlamentarę ir ji tapo konservatorių kandidate gegužę vyksiančiuose rinkimuose.

Svarbus vertybinis stuburas

VU TSPMI docentė dr. Margarita Šešelgytė komentuodama I. Šimonytės programines nuostatas sakė, kad sutinka su kandidatės žodžiais, kad Lietuva yra maža valstybė ir svarbu, kad mūsų vykdoma užsienio politika būtų remta taisyklėmis, vertybėmis. Anot jos, I. Šimonytė buvo teisi sakydama, kad vienas iš svarbiausių tikslų tarptautinėje politikoje yra solidarumas. Be to, anot M. Šešelgytės, I. Šimonytės nuostatose matyti nuoseklumas. Visgi ji teigė, kad kyla ir klausimų.

„Dažniausiai kylanti problema – kaip tą viziją įgyvendinti? Iš ten kyla pagrindiniai iššūkiai. Pradėsiu nuo visuotinio susitarimo, kuris yra dabar labai populiarus, ir Prancūzijos prezidentas važinėja po šalį mėgindamas susitarti, bet klausimas yra, kiek į tai įmanoma investuoti, su kuo konkrečiai tariantis, kiek laiko ieškoti susitarimo – mes galime ieškoti ir niekada nesusitarti“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Pasak jos, viziją grindžiant vertybėmis gali iškilti klausimas, kurios iš vertybių yra svarbesnės, pavyzdžiui, ar vertybė yra efektyvumas, ar socialinis teisingumas. VU TSPMI docentė kalbėjo, kad visuotinis šaukimas į  karinę tarnybą yra svarbus efektyvumo prasme, bet jei jis mažina socialinį teisingumą, kyla iššūkiai.

„Labai sudėtingi sprendimai – kiek mes esame pasirengė aukoti, kur yra raudonos linijos ir pan. Kokia turi būti kariuomenė? Ar ji orientuota į teritorinę gynybą, ar į užsienio operacijas? Tuomet visuotinio šaukimo klausimas iškyla visai kitomis spalvomis“, – sakė docentė.

Ji kalbėjo iš I. Šimonytės pranešimo supratusi, kad Lietuva turi remti Lenkijos siekius dislokuoti JAV karius Lenkijoje, nes tai yra mūsų saugumo interesas. Tačiau, anot M. Šešelgytės, toks interesas gali prieštarauti vienai iš vertybių – solidarumui su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Anot jos, tuomet iškyla vertybinis klausimas.

„Jeigu sakome, kad esame maža valstybė, kuri turi būti tarpininkė tarp kažko, čia vertybinis stuburas yra itin svarbus. Būnant lanksčiu labai lengva pamesti tą stuburą“, – teigė M. Šešelgytė.

Perspausdinta iš LRT.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.