Staigmena naujausiuose kandidatų į prezidentus reitinguose: lyderių trejetuke įvyko pokyčiai. M. Jastramskio komentaras

Birželio 19–27 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta apklausa, už kurį kandidatą į prezidentus žmonės atiduotų savo balsą, jeigu rinkimai vyktų jau ateinantį sekmadienį, pateikė staigmenų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis iškrito ir pirmojo trejetuko, jo vietą užėmė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vygaudas Ušackas, kurio bendras reitingas nepasikeitė.

Pirmosios dvi vietos liko tos pačios – populiariausi vis dar lieka ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Tiesa, abiejų jų reitingas šiek krito – gegužę už G. Nausėdą būtų balsavę 21,6 proc. respondentų, birželį – 20,6 proc. už V. Matijošaitį gegužę būtų balsavę 11,6 proc. respondentų, o birželį – 10 proc.

Didžiausias pokytis birželį – premjero S. Skvernelio pozicijos praradimas. Dar gegužę už jį būtų balsavę 9,7 proc. apklaustųjų, o štai birželį – jau tik 6,3 proc. Dėl tokio S. Skvernelio kritimo kitas kandidatas – V. Ušackas, kurio reitingas reikšmingai nepasikeitė, pakilo į trečiąją vietą. Gegužę už V. Ušacką būtų balsavę 6,5 proc. respondentų, birželį – 6,7 proc.

Taip pat net 23 procentai apklaustųjų teigė, kad nežino už ką balsuoti arba apskritai nesiruošia eiti į rinkimus. Gegužę tokių žmonių buvo 29 proc.

Daryti išvadas dar anksti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad dar kiek per anksti daryti išvadas dėl pokyčių reitingų lentelėje, mat kitą mėnesį reitingai gali atrodyti vėl kitaip. „Man čia kyla klausimas, ar iš tikrųjų tai pakritimas, ar atsitiktinumas, kas dažnai būna tokiuose tyrimuose. Tarp dviejų apklausų visada būna skirtumų, gali būti ir trijų procentų. Neaišku, ar tai rodo iš tikrųjų populiarumo sumažėjimą, ar tiesiog tai rodo elementariai atsitiktinę imties paklaidą. Kitas dalykas, gal taip ir yra ir kitos apklausos tai parodys“, – DELFI sakė M. Jastramskis.

Paklaustas apie priežastis, kodėl V. Ušackas galėjo pakilti į pirmąjį trejetuką ir ar tai susiję su jo pozicija Rusijos atžvilgiu, politologas pabrėžė, kad šio kandidato reitingas iš esmės nepasikeitė, o į trečiąją vietą jis pakilo tik dėl to, kad nukrito S. Skvernelio reitingas. Todėl, jeigu tai nėra tik trumpalaikis pakritimas, priežasčių ieškoti reikėtų ne V. Ušacko retorikoje, o S. Skvernelio veikloje.

„Manau, kad jis (kritimas – red.) su konkrečia viešąja politika yra susijęs mažiau – ar su Rusija, ar su mokesčiais, ar panašiai. Nenustebčiau, jeigu taip būtų kitą mėnesį ir iš tiesų sumažėtų tas reitingas, dėl to, kad yra institucinis pavargimas. Skvernelis užima vykdomosios valdžios vadovo postą, o iš vykdomosios valdžios – iš Vyriausybės ir lygiai taip pat iš parlamento lietuviai visą laiką reikalauja labai daug, jie tikisi greitų pokyčių gerovės, saugumo, tvarkos, įstatymų prasme ir t. t. Ir bet kuris žmogus, kuris užima tą postą, jis reitinguose kuo toliau, tuo mažiau augs (…) Šiuo požiūriu tai nėra su Skverneliu susiję, tai susiję su postu, kurį jis užima. Ir ta trajektorija į viršų nekils tol, kol jis bus ministras pirmininkas“, – mano TSPMI politologas.

Asmenybių kova

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant kritimo S. Skvernelis reitingų viršūnėje išsilaiko jau gana ilgai. Tai, anot politologo, gali lemti ministro pirmininko asmeninės savybės, dar ir turint omenyje, kad prezidento rinkimai yra iš esmės asmenybės rinkimai.

„Galima pažiūrėti į šitą dalyką iš kitos pusės: pagal politinę situaciją, pagal ilgalaikes lietuvių politines orientacijas, kokios yra prielaidos Skverneliui išsilaikyti tarp pagrindinių lyderių? Vienas dalykas, kadangi prezidento rinkimai yra natūraliai stipriai orientuoti į konkrečias asmenybes, tai Skvernelis turi tokius asmenybės bruožus kaip tvirtumas, ryžtingumas, kas yra gerai vertinama lietuvių“, – DELFI sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, panašių bruožų turi ir kitas reitingų lentelės lyderis – Kauno meras M. Matijošaitis. Nors jis nacionalinėje politikoje ir nedalyvauja, tačiau reitinguose yra minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus.

„Atrodytų, kad tas jo tipas – geras miesto administratorius, ūkiškas, geras vadybininkas, jokios ideologijos, gerai susitvarko, pragmatiškas, tinka vidutiniškam lietuviui, kuris politikos nenori, o nori gero vadovavimo. Iš kitos pusės bendrai, ne vien čia Lietuvoje, yra toks dalykas kaip politinė legenda, politinis mitas, kuris visą laiką susiformuoja ir sudėtinga jį paneigti – Matijošaitis turi tą gero, atsigaunančio, besitvarkančio Kauno mitą, tokią legendą. Vėlgi, kol jis neina į nacionalinę politiką, tikriausiai ta legenda išsilaikys, nebent Kaune kažkas atsitiktų“, – mano politologas.

Blankus partijų vaidmuo

Pirmajame reitingų penketuke tik vienas V. Ušackas yra viešai paskelbęs apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose. Nei G. Nausėda, nei V. Matijošaitis, nei S. Skvernelis ar Ingrida Šimonytė nėra dar paskelbę savo galutinio sprendimo. M. Jastramskis mano, kad tokia strategija pasiteisina, mat paskelbus apie kandidatavimą žmogus patenka į visai kitą politinį foną. „Lietuvoje prezidentiniai rinkimai yra ypač nestabilūs ir jeigu nėra tokio ryškaus lyderio, kaip buvo Grybauskaitė, labai sunkiai prognozuojami.

Taip yra dėl to, kad žmonės dar negalvoja dabar, už ką jie balsuos, jie nežino, už ką balsuos, tas reitingas tai kaip paveiksliukas. Kadangi ir kandidatai žino, kad daug žmonių yra dar neapsisprendę, tai jie tą savo sprendimą ir laiko kiek galima ilgiau. Jeigu paskelbi, tada gali būti sukoncentruotas negatyvas, o iš to nieko nelaimėsi. Atkreipsi dėmesį į save tą vieną dieną, gal dvi, bet po to visi tave pamiršta, nes negalvoja apie rinkimus. O tie žmonės, kurie rašo straipsnius, jau tada iš tų kandidatų daug ko reikalauja“, – sakė M. Jastramskis.

Jis taip pat apgailestavo, kad sąrašo viršūnėje nėra nė vieno partinio lyderio plačiąja prasme. Politologo nuomone, tai rodo, kokios silpnos yra Lietuvos partijos.

„Šitame reitinge nėra stiprių kandidatų, kurie būtų priskiriami prie tų tradicinių partijų lyderių išplėstine prasme. Šie rinkimai dar kartą patvirtina paprastą dalyką, kad mūsų partijos yra iš tikrųjų labai silpnos, jų šaknys visuomenėje yra labai prastai įleistos. Mane šis dalykas kažkiek liūdina. Tai rodo, kad mes partinės demokratijos tiesiog neturime“, – DELFI sakė politologas. Pasak jo, į rinkimus galėtų eiti nebūtinai partijų pirmininkai, bet ir kiti reikšmingi partijoms žmonės. Tačiau šie reitingai dar kartą patvirtina, kad tokių žmonių, bent jau kol kas, Lietuvoje nėra.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2018 metų birželio 19–27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Perspausdinta iš DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.