Tarp Ušacko ir Pavilionio – nuožmi kova: traukiami nauji ginklai [T. Janeliūnas]

Konservatorių kandidatu prezidento rinkimuose norintis tapti Vygaudas Ušackas ėmėsi naujos taktikos – liaupsinti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tuo metu jo varžovas Žygintas Pavilionis ir toliau bando parodyti, kad V. Ušackas yra prorusiškas, tad nėra tinkamas kandidatas.

Antradienį DELFI publikuotame komentare V. Ušackas liaupsina prezidentę D. Grybauskaitę. „Belieka padrąsinti piliečius saugoti Lietuvos Konstituciją. Būkime budrūs. Paremkime Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Atrodo, kad šiandien Prezidentė – vienintelis nedviprasmiškas ir tvirtas bendrąjį valstybės gėrį ir LR Konstitucijoje įtvirtintus teisės principus ginantis bastionas“, – rašo V. Ušackas. Jis priduria, kad prezidentė tapo moraliniu autoritetu ir realią įtaką visuomenėje turinčiu lyderiu, o šį įdirbį reikia saugoti ir puoselėti.

Šie gražūs žodžiai prezidentės atžvilgiu nieko nestebintų, jei nei V. Ušacko santykiai su šalies vadove. 2010 m., po prezidentės išreikšto nepasitikėjimo, V. Ušackas atsistatydino iš užsienio reikalų ministro posto Andriaus Kubiliaus vadovautoje Vyriausybėje.
Prezidentė tuomet informavo premjerą, kad bendras darbas su V. Ušacku nebuvo sėkmingas ir yra neperspektyvus, nes ministras yra praradęs prezidentės pasitikėjimą. D. Grybauskaitė tuomet aiškino, kad užsienio politika yra itin svarbi valstybės interesams ir „negali tapti užsienio reikalų ministro politinės savireklamos įkaite“. V. Ušackas ministro kėde džiaugėsi tik pusmetį. Nuo to laiko V. Ušackas su Grybauskaite sutarė kaip šuo su kate. Pavyzdžiui, viešėdama Afganistane, D. Grybauskaitė nesusitiko su ES atstovu Afganstane V. Ušacku. Savo ruožtus V. Ušackas nuosekliai kritikuodavo šalies vadovę tiek dėl vykdomos užsienio politikos, tiek kitais klausimais.

Gražbylys. Taip Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas įvertino V. Ušacko liaupses šalies vadovei. Jis primena, kad V. Ušackas buvo pašalintas iš ministrų dėl savireklamos, prezidentės nustatytos užsienio politikos gairių nesilaikymo.

„Įdomiausia tai, kad premjeras Andrius Kubilius jo visiškai neužstojo ir paaukojo.Viena vertus, tai rodo, kad žmogus nurijo nuoskaudą, kaip žinome, politikoje daugiau išskaičiavimo, tad tai gali būti bandymas prisimeilinti prezidentės gerbėjams ir gauti daugiau balsų. Bet iš šono tai atrodo keistai – politiškai nukentėjęs asmuo, atrodo, tarsi bando prisimeilinti prezidentei, kuri jį iš posto pašalino“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Politologas Tomas Janeliūnas svarsto, kad V. Ušackas save bando pateikti kaip galimą D. Grybauskaitės įpėdinį.
„Greičiausiai jis bando sustiprinti savo stabilaus, netgi galimo įpėdinio statusą, tai turbūt gali būti pagrindinis motyvas, kodėl jis dabar bando girti esamą prezidentę ir tokiu būdu tarsi netiesiogiai susieti tai, kad jis irgi tęstų tradiciją, darbus, galbūt išlaikytų pozicijas ir panašiai“, – sakė T. Janeliūnas.

T. Janeliūnas abejoja, ar V. Uašckas tikisi pasikeisiant D. Grybauskaitės pozicijai apie jį. „Man regis, jokios liaupsės ir jokios pagyros iš V. Ušacko lūpų nepakeis D. Grybauskaitės pozicijos, ji asmeniškai turbūt tikrai niekaip nedeklaruotų paramos V. Ušackui. Bet tai gali būti taktinis žingsnis, orientuotas ne labiau į prezidentę, o konservatorių partijos narius, kurie balsuos pirminiuose rinkimuose, arba šiaip į platesnį rinkėjų ratą“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas.

Ž. Pavilionis turi savo strategiją

Tuo metu Ž. Pavilionis DELFI publikuotame komentare tęsia kritiką V. Ušackui. „Tai, kad V. Ušackas buvo paskirtas konservatorių užsienio reikalų ministru, mano nuomone, buvo klaida, kurią, kaip vėliau istorija parodė, prezidentė Dalia Grybauskaitė ištaisė“, – rašo Ž. Pavilionis. Jis taip pat dalijasi prisiminimais, koks ministras buvo V. Ušackas.

„Tik pasibaigus Prezidento V. Adamkaus kadencijai, mane, tuometinį užsienio reikalų viceministrą, išsikvietė V. Ušackas ir pasakė, jog mano „stogas“ [jo terminas] jau pensijoj, kad atėjo nauji laikai. Demokratijų nebeginsime, pragmatiškai dirbsime su V. Putinu ir A. Lukašenka – taip, kaip daro visas šiuolaikinis pasaulis, pvz. Prezidentas B. Obama ar Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis“, – teigia Ž. Pavilionis. T. Janeliūno vertinimu, kol kas kovojama, kas prezidento rinkimuose taps konservatorių kandidatu. Politologo nuomone, savo pareiškimais Ž. Pavilionis siekia priminti, kad V. Ušackas ne visada laikėsi konservatoriams priimtinų pozicijų Rusijos atžvilgiu.

„Tie priminimai tikrai palankūs Ž. Pavilioniui, kuris, buvęs diplomatu, turi asmeninės patirties, jam tai palanku atskiriant savo pakankamai kategoriškas pozicijas Rusijos atžvilgiu nuo V. Ušacko, kuris dabar tarsi kalba kitaip ir tos savo galbūt prorusiškos pusės nebenori rodyti. Tačiau žvelgiant iš Ž. Pavilionio pusės, natūralu, kad jis stengiasi V. Ušacką parodyti kaip vis dėlto prorusišką kandidatą, jei ne iš dabartinių kalbų, tai iš buvusių veiksmų, ir tokiu būdų priminti, ypatingai konservatoriams, kad, žiūrėkit, kuo jūs galite pasitikėti“, – dėstė T. Janeliūnas.

Politologas pastebi, kad V. Ušacko ir Ž. Pavilionio kovą jau galima vadinti pjautynėmis. Kol kas vyksta pirmas raundas, tarsi bokso ringe bandant vienas kitą išmesti iš tolimesnės kovos. Tačiau politologas pabrėžia, kad V. Ušackas ir Ž. Pavilionis kol kas nėra patys svarbiausi atstovai, turintys didžiausias galimybes tapti konservatorių kandidatais rinkimuose. Jiems, sako T. Janeliūnas, nereikia užsižaisti: kada jėgos ir energija per anksti skiriama pradiniam etapui, konfliktas gali tik pakenkti.

M. Jurkynas primena, kad Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kandidatų prezidento rinkimuose neturėjo nuo 1997 m., kuomet Vytautas Landsbergis pirmajame ture užėmė trečią vietą. Todėl, sako jis, dabar partijoje konkurencija didžiausia – šalia įvardintų kandidatų, minima ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Tiesa, politologas nemano, kad G. Nausėda taps konservatorių kandidatu.

„Visa ši priešrinkiminė partinė batalija, grįsta ir asmeniškumais, ir asmeninėmis tam tikromis antipatijomis, manau, prasiveržia į viešumą, ar tai būtų pasirodymai kartu televiziniuose komentaruose, ar jų tekstai. Natūralu, kad jų kovos matysime ir daugiau“, – sakė M. Jurkynas. Politologo pastebėjimu, V. Ušackas santykių su Rusija reikaluose labiau pasižymi pozicijų lankstumu. Tuo metu Ž. Pavilionio retorika labiau tiesmuka, karinga, ginanti krikščioniškas demokratiškas vertybes.

„Bet reikia prisiminti, kad Ž. Pavilionis triuškinamai pralaimėjo partijos pirmininko rinkimus, su labai mažu balsų skaičiumi užėmė tik trečią vietą, taigi jam palaikymo partijoje buvo lavai mažai, jo tikslas – bandyti pasididinti paramą per radikalias pozicijas, kurios girdisi kalbose apie kovą su Rusija ir jos poveikiu“, – tai, ko sava retorika siekia Ž. Pavilionis, dėstė M. Jurkynas.

DELFI primena, kad, be V. Ušacko ir Ž. Pavilionio, apie planus dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose yra paskelbę europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai partijos kandidatą rinks visuotiniuose rinkimuose.

Perspausdinta iš DELFI.lt