Tomas Janeliūnas: „Bayraktar“ istorija gali turėti gerų politinių pasekmių tiek mums, tiek Turkijai

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Turkijos kovinio drono „Bayraktar“, kuriam lietuviai suaukojo beveik 6 milijonus eurų, gamintojas „Baykar“ nusprendė jį ne parduoti, o padovanoti Lietuvai. Apie tai pranešta po Lietuvos krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos derybų tiek su šia įmone, tiek su Turkijos valdžios atstovais. Dėl to džiaugsmo netrūko tiek Lietuvoje, tiek ir su Rusija šiuo metu kariaujančioje Ukrainoje, kuriai ir atiteks „Bayraktar“. Tačiau tuo pačiu pasigirdo nuomonių, kad dėl to neturi būti pamiršta, jog būtent Ankara šiuo metu blokuoja Suomijos ir Švedijos narystę NATO.

Temos: 7 Turkija Rusija Ukraina Arvydas Anušauskas Andrius Tapinas Karas Karas Ukrainoje „Aš to nesitikėjau, bet „Bayraktar“ istorija įgijo netikėtą posūkį. Turkija yra sužavėta Lietuvos žmonių noru padėti Ukrainai, ir Turkija, ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ ir iki liepos mėnesio mūsų „Bayraktar“ bus paruoštas. Dėkojame Turkijai!“, – ketvirtadienį rašė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Dabar atsisėskit skaitantys – nes tai yra didžiausia naujiena, kurią sužinosit šią savaitę.

Karštai iš Stambulo – Turkija yra sužavėta mažos Lietuvos žmonių ryžtu padėti Ukrainai, kad taip pavyko surinkti pinigus ir kad „Bayraktar“ vardas jau kelios dienos skamba visame pasaulyje.

Todėl Turkija ir „Baykar“ gamintojas nusprendė PADOVANOTI Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“ su visa optika ir būtinais dalykais. Tiksli kaina neskelbiama, bet tai tikrai daugiau nei vienas ar keli milijonai eurų“, – socialinia tinkle „Facebook“ skelbė ir šios idėjos sumanytojas, „Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.

Jis pranešė, kad „Laisvės TV“ perves 1,5 milijono eurų Krašto apsaugos ministerijai, už kurias „Bayraktar“ bus pilnai apginkluotas. O likę pinigai – 4,4 milijono eurų – Turkijos atstovų pageidavimu turėtų būti skirti humanitarinei, gynybinei, logistinei ar atstatomajai pagalbai Ukrainai.

Į šią žinią sureagavo ir Ukrainos politikai, Aukščiausiosios Rados deputatas, partijos „Europos solidarumas“ narys Oleksijus Hončarenka rašė: „Lietuva rinko pinigus naujajam „Bayraktar“ – Turkija jį atidavė nemokamai. Tai yra mūsų kelias: viskas dėl pergalės!

Lietuviai sužavėti, o mes taip pat labai dėkingi. Laukiame lauktuvių ir garantuojame – padarysime viską, kad rašistams tai tikrai nepatiktų!“.

Svarbus palaikymo ženklas

Komplimentais Turkiją apipylė ir paprasti Lietuvos žmonės, kurie tikino šią vasarą skubėsiantys atostogauti Turkijoje. Tačiau tuo pat metu nebuvo pamiršta, kad būtent Ankara šiuo metu blokuoja Švedijos ir Suomijos siekį prisijungti prie NATO, dėl ko šalys apsisprendė prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas, reaguodamas į Turkijos sprendimą padovanoti Lietuvai droną „Bayraktar“, rašė: „Bus sunkoka „vertybinei politikai“ aiškinti, kaip mes čia ir labai draugai su Turkija, ir truputį nesuprantam, kodėl Erdoganas blokuoja Švedijos ir Suomijos narystę NATO“.

Komentare 15min politologas, viešai pripažinęs, kad ir pats skyrė lėšų drono pirkimui, tikino, kad didžiausias „Bayraktar“ istorijos efektas yra ne tiek susijęs su jo kariniu poveikiu, kiek su visuotiniu susidomėjimu pačia akcija ir tuo, kad lietuviai taip stipriai remia ukrainiečius, jog gali „susimesti“ tokioms didelėms dovanoms.

„Todėl pats akcijos pobūdis psichologine ir politine prasme yra svarbesnis, nei gryna drono vertė.

Manau, kad Turkija tai vertina lygiai taip pat. Šiuo atveju ji prisideda prie šios istorijos dar didesnės sklaidos ir tuo pačiu prie savo dronų reklamavimo.

Ji tai daro labai išmintingai, nes vieno drono kaina palyginti su dėmesiu, kurį gaus jo gamintojas, Lietuva, yra žymiai mažesnė. Todėl šiuo atveju tai įdomus, pakankamai reikšmingas vienetinis žingsnis, kuris gali turėti neblogų politinių pasekmių tiek mums, tiek Turkijai“, – tikino T.Janeliūnas.

Tačiau, pasak politologo, tai yra „trumpo laikotarpio“ veiksmas, kurio neturėtume paversti vertybinėmis nuostatomis Turkijos atžvilgiu.

„Matau grėsmę, kad susižavėję dabartiniu Turkijos sprendimu, pamiršime iššūkius, kuriuos ji mums, NATO valstybei, Vakarų bendruomenės narei, kelia. Jie ir toliau išlieka labai rimti. Nepaisant to, kad šiuo atveju esame vienoje valtyje su Turkija, bet dėl kitų klausimų mūsų politikos gali tikrai skirtis gana ryškiai“, – tikino T.Janeliūnas.

Blokuoja Švedijos ir Suomijos narystę

Nepasitenkinimo Ankaros atžvilgiu kilo po to, kad ji pagrasino blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijugimą prie NATO. Aljanso narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.

Tačiau politikos ekspertai mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip bando paspausti NATO partneres laikytis jo šaliai palankesnės politikos.

„Erdoganui tai gera proga parodyti, kad jis yra reikšmingas tarptautinis lyderis ir savo nuostatų dėl kurdų, terorizmo laikosi labai ryžtingai. Tas poelgis labiau paskatintas vidinių priežasčių nei geopolitinių išskaičiavimų, nes Turkijai Suomijos ir Švedijos narystė NATO nepažeidžia jos esminių geopolitinių interesų“, – tikino T.Janeliūnas.

Pasak jo, Ankara suvokė, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO yra svarbi kitoms bloko valstybėms, todėl dabar gali „pakelti šio klausimo kainą“. Tačiau nesutarimai su Turkija dėl jos žingsnio stabdyti Suomijos ir Švedijos narystę Aljanse Vilniaus ir Ankaros santykių paveikti neturėtų.

„Turkija iš tikrųjų yra svarbi partnerė Lietuvai ir gali tapti dar svarbesnė kalbant ne tik apie karinį bendradarbiavimą, bet, pavyzdžiui, ir tuomet, kai kalbama apie migraciją. Manau, kad Lietuvoje neblogai išlaikomas balansas tarp nenoro sukelti Turkijos nepasitenkinimą nukreipiant į ją kritikos strėles ir bandymo pasiekti racionalų sprendimą.

Matome, kad tai gali būti pasiekta. Manau, kad ir Turkija vertina Lietuvą kaip gerą, patikimą partnerį. Todėl manau, kad Lietuva nebus pirmoji, kuri reikš kritiką Turkijai dėl jos veiksmų, susijusių su Suomijos ir Švedijos naryste NATO“, – kalbėjo politologas.

Jis teigė, kad karo Ukrainoje fone emocijos yra nustumiamos į šalį vertinant galinčias kilti didesnes grėsmes, jei santykiai su Turkija pablogėtų.

Sunku laviruoti

Turkija ne vienintelė šalis, kuri prieštarauja bandomai suformuoti bendrai Vakarų pozicijai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Jei Ankara šiuo metu bando pristabdyti NATO plėtrą, kurią sukėlė Maskvos agresija, Europos Sąjungoje, sprendžiant sankcijų klausimą, daugiausia problemų kyla su Vengrija. Kaip išlaikyti blokų vienybę, kai šalių interesai išsiskiria?

„Labai sunku laviruoti ir mes matome, kaip ilgai užtrunka sprendimai. Bandoma rasti balansą, daryti nuolaidas ir per išlygų derinimą galiausiai atsiranda bendri sprendimai.

Šantažavimas, prisidengimas veto teise nėra naujas. Labai įvairios šalys juo naudojasi. Klausimas tik, ar kažkurios tuo piktnaudžiauja ir ar ateityje joms tai neatsilieps, kai reikės solidarios pagalbos iš kitų. O gal šalys jaučiasi esančios pakankamai stiprioje pozicijoje ir galinčios taip elgtis? Turkija šiuo metu yra pakankamai įtakinga, galinti stabdyti labai rimtus sprendimus“, – kalbėjo politologas.

Tačiau, pasak jo, Ankarai Rusijos įsigalėjimas Juodojoje jūroje ir pergalė prieš Ukrainą yra visiškai nenaudinga, todėl ji remia Kyjivą.

„Ji supranta, kad reikia palaikyti su Rusija santykius, kurie galbūt naudingi Turkijai, bet neleisti Rusijai laimėti karo Ukrainoje. Todėl Ankaros draugystė su Maskva yra iš išskaičiavimo“, – tikino T.Janeliūnas.

Perspausdinta iš 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.