Tomas Janeliūnas: Donaldo Trumpo spaudimas pasiteisino

AV prezidentas Donaldas Trumpas ketina susitikti su „neįsivaizduojamais smūgiais“ jo šaliai grasinusios Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad planuojamas susitikimas yra geras ženklas, galintis būti svarbiausia D. Trumpo pergale užsienio politikos fronte.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnasfeisbuke pasidalino mintimis apie tai, ką reiškia D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas. Anot jo, D. Trumpas Šiaurės Korėjos atžvilgiu elgiasi labai racionaliai, didindamas įtampą ir nebijodamas grasinti „ugnimi ir įtūžiu“. „Toks spaudimas turėjo savą logiką ir ji, kaip dabar matome, pasiteisino. Šiaurės Korėja „viščiuko žaidime“ turėjo žymiai mažesnes galimybes laimėti. O sankcijos trumpino laiką, kuris leidžia Šiaurės Korėjai manevruoti. Todėl Kim Jong Uno noras eiti į derybas yra ženklas, kad pirmasis JAV tikslas pasiektas – galima pradėti kalbėtis dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos stabdymo sąlygų“, – feisbuke rašo politologas.

T. Janeliūno teigimu, verta pripažinti, kad D. Trumpas tikrai iš esmės pakeitė JAV atgrasymo politikos specifiką. Susitikime su Europos politikos analizės centro vadovu Peteriu B. Doranu nuskambėjo mintis, kad ilgą laiką JAV ir Vakarų reakcijos į Rusijos, Irano ar Šiaurės Korėjos grasinimus buvo labai nuspėjamos ir todėl dažniausiai visai nebaisios. „Atgrasymas gali veikti ne tik tuomet, kai tiksliai žinai, kaip būsi nubaustas, bet ir kai baiminiesi, jog nežinai visų galimų pasekmių. D. Trumpas grąžino į atgrasymą „strateginio netikrumo“ dėmenį, kuris buvo prarastas Baracko Obamos laikotarpiu“, – komentavo jis.

Pats planuojamas viršūnių susitikimas, pasak T. Janeliūno, dar nebūtinai reiškia derybas. Greičiausiai tai tik įžanga į jas, kai būtų apsikeista pačiais svarbiausiais abiejų pusių reikalavimais ir nuspręsta, ar derybos apskritai įmanomos. „JAV, žinoma, reikalaus stabdyti branduolinę programą, mainais siūlys nutraukti/mažinti sankcijas. Šiaurės Korėja reikalaus garantijų, kad nebus kėsinamasi į Kim Jong Uno režimą ir prašys daugiau nei tik sankcijų nuėmimas – paramos „taikioms programoms“ ir pan. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų „win-win“ (abipusis laimėjimas – red.past.). Bet tai mes jau matėme. Ir tai nebūtinai yra „perfect deal“ (tobulas sandoris – red. past.)“, – tikino politologas.

Esminė problema, kurios gali nepavykti išspręsti – Šiaurės Korėjos įsipareigojimų patikimumas, mano T. Janeliūnas. Jis sako, kad labai abejotina, jog Šiaurės Korėja įsileistų kokias nors Jungtinių Tautų ar JAV ekspertų misijas, kurios prižiūrėtų jos branduolinę programą. „Jei D. Trumpas abejoja Irano patikimumu, nors ten yra numatyti stebėjimo mechanizmai, tai Šiaurės Korėja vargu, ar gali sutikti su bent jau panašiu kontrolės užtikrinimu. Be šito visas susitarimas gali atrodyti tik kaip laikinas atokvėpis iki to momento, kai Šiaurės Korėja vėl nuspręs šantažuoti (ta pati problema išlieka ir su Iranu, tik ten laiko periodas kiek aiškesnis). Tačiau bet kuriuo atveju JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas yra geras ženklas. Tai gali būti svarbiausia D. Trumpo pergalė užsienio politikos fronte“, – teigė jis.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.