„Tvarkiečių“ noras bendradarbiauti su „valstiečiais“ turi įdomių poteksčių. M. Jastramskio komentaras

Rolandas Paksas nori kandidatuoti į prezidentus 2019 m. rinkimuose, ir tam jam reikia Seimo palaikymo. Tą nutyli 15 punktų planą bendradarbiavimui su „valstiečiais“ pateikę „tvarkiečiai“. Daug keblesnis klausimas: kam „valstiečiams“ reikia „tvarkiečių“? DELFI kalbinti politologai mano, kad priežasčių yra ir daugiau.

„Aš niekuomet neslėpiau savo politinių ambicijų. Pirma galimybe – kai tik atsidaro durys, dalyvauti prezidento rinkimuose“, – DELFI sakė R. Paksas.

Vyriausybė gegužės pradžioje pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kad per apkaltą pašalintam R. Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Vyriausybė taip pat pasisakė, kad Seime neturėtų būti toliau svarstoma kita pataisa, kuri R. Paksui leistų kandidatuoti tik į Seimo narius ir draustų būti renkamam į Seimo vadovybę.

Pasak R. Pakso, dėl Konstitucijos pataisų turėtų būti Seime pirmą kartą balsuojama rudenį. Po trijų mėnesių dėl jų turėtų būti balsuojama antrą kartą.

„Jeigu viskas gerai, o aš manau, kad turi būti gerai, turėtų iki Naujų metų išsispręsti. Tada startuoju 2019 m. prezidento rinkimuose. Ir nugaliu, ne tik startuoju“, – sakė R. Paksas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją. Norint tai padaryti, reikia, kad per priėmimą Seime už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.

Šiuo metu Seime daugumą sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, turinti 55 narius, ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, turinti 11 narių. Jau rudenį turėtų būti pasirašyta „frakcijų bendradarbiavimo“ sutartis su Tvarkos ir teisingumo frakcija, turinčia 7 Seimo narius, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą su Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri Seime turi 8 narius. Taigi, jeigu „valstiečiams“ pavyktų pasiekti susitarimą su visomis šiomis frakcijomis, teoriškai Seime jie turėtų 81 balsą.

„Tokiu atveju reikėtų ir konservatorių, ir liberalų, ir kitų partijų. Nes nėra tiek „valstiečių“, kad užtektų. Bet čia yra ne Seimo sprendimas, čia yra valstybės sprendimas“, – sakė R. Paksas.

Be to, jis dėstė, kad jo klausimas turės būti sprendžiamas jau nebe Seimo lygiu.

„Ruošiamas JT Žmogaus teisių komiteto eilinis raportas apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, mano žiniomis, bus nurodyta, kad ne Seimas, o Konstitucinis Teismas turi pakeisti savo sprendimą. Noriu priminti dar vieną JT Žmogaus teisių komiteto sprendimą, kad pilietinės, politinės teisės turi būti atstatytos R. Paksui nuo 2004 m. Net, jeigu jos būtų atstatytos dabar – nuo 2018 m., vistiek tai būtų pažeidimas, ir reikėtų atstatyti jas nuo 2004 metų“, – sakė R. Paksas.

<…>

Mato galimybių draugauti

Kaip DELFI sakė R. Paksas, „tvarkiečių“ bendradarbiavimo su „valstiečiais“ iniciatyva esą nieko bendro neturi su jo politinėmis ambicijomis. Oficialiai „tvarkiečiai“ deklaruoja kitas priežastis, kodėl nori bendradarbiauti su „valstiečiais“. Jie pateikė 15 programinių punktų, kurie turėtų būti įgyvendinti, jeigu pavyktų pasiekti susitarimą.

Savo ruožtu Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos narė Rima Baškienė teigė, kad frakcijoje nebuvo išsamiai aptartos bendradarbiavimo su „tvarkiečiais“ galimybės.

„Apie tai buvo dar labai nedaug kalbama, kažkokio oficialaus išdiskutuoto sutarimo nėra. Visi suprantame, kad draugų ieškoti reikia, ir kad draugai yra labai gerai. Politikoje turi būti dauguma, kad ji galėtų veikti ir priimti sprendimus, bet svarbiausia, kad prioritetai veikti kartu sutaptų. Nemanau, kad čia yra kitų svertų, tai yra noras padaryti darbus“, – sakė R. Baškienė.

Seimo daugumą „valstiečiai“ turi jau ir su dabartiniais savo partneriais. Paklausta, kam jiems reikia dar „tvarkiečių“, R. Baškienė suabejojo.

„Aš daug ko nežinau. Galbūt, buvo kažkoks noras ir iš „tvarkiečių“ aktyviau veikti, nes tikrai yra pozityvių dalykų jų frakcijoje, ir tikslų įgyvendinimas, galbūt, siejamas labiau su valdančiąja dauguma, nors Seime toli gražu taip nėra, kad sprendimai priimami tik valdančiosios daugumos, o opozicija – ignoruojama“, – sakė R. Baškienė.

„Valstiečių“ atstovė nemano, kad už „tvarkiečių“ tikslo gali slypėti R. Pakso politinės ambicijos.

„Apie tai mažiausiai galvočiau. Manau, kad pakankamai daug laiko buvo teikiama ir vienokių ir kitokių pasiūlymų, ir gal tai nėra esminis ir pagrindinis jų tikslas. Tikrai taip nemanyčiau“, – sakė R. Baškienė.

DELFI kalbinti politologai pateikė daugiau versijų. Visų pirma, „valstiečiams“ naudinga susitarti su daugiau Seimo narių dėl to, kad jų dabartiniai koalicijos partneriai socdarbiečiai neturėtų tokios didelės įtakos. Antra, tokiu būdu jie iš viešosios erdvės pašalina neparankių sau oponentų ir konkurentų balsus.

Kad santykiai su „draugais“ socdarbiečiais „valstiečiams“ turi savo kainą, rodo ne vienas šį politinį sezoną nutikęs įvykis. Kovą Seimas kapituliavo ir nesugebėjo priimti sprendimo pašalinti iš Seimo šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio, nors didžiausios frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis buvo atvirai už pašalinimą.

„Socdarbiečių“, su kuriais „valstiečiai“ bendradarbiauja Seime nuo 2017 m. spalio, atstovas Gediminas Kirkilas yra sakęs, kad jie svarstytų M. Basčio pageidavimą jungtis prie jų frakcijos, jeigu jis liktų Seime, ir tokį norą išreikšti. Bet M. Bastys Seime neliko, jis po skandalo pasitraukė pats.

Birželio pabaigoje socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius išvengė apkaltos. Šį sprendimą viešai kritikavo net pačios „valstiečių“ frakcijos narys Justas Džiugelis.

Galiausiai, kaip rašė portalas LRT.lt, G. Kirkilas viešai iškėlė idėją, kad „valstiečiai“ ir „socdarbiečiai“ galėtų turėti bendrą kandidatą prezidento rinkimuose. Juo galėtų būti Linas Linkevičius. Bet R. Karbauskis patikino, kad jo partija turės savo kandidatą.

DELFI kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis, paklaustas apie tai, ar R. Karbauskis, norėdamas bendradarbiauti su „tvarkiečiais“, nesiekia tokiu būdu sumažinti socdarbiečių įtaką, sakė, kad toks argumentas tikrai gali veikti. Kita vertus, jam atrodo, kad R. Karbauskiui toks bendradarbiavimas yra naudingas dėl dar vienos priežasties.

„Karbauskis galvoja apie tą tokią „skaldyk ir valdyk“ politiką. (…) Jam šitas dalykas gali būti naudingas dar ir dėl to, kad jeigu visos partijos, išskyrus dešiniuosius ir Palucko socdemus, dabar sueina į koaliciją, tai nebelieka „valstiečiams“ tokios piktesnės, kairesnės, populistinės opocizijos. Nelieka jiems elementarios konkurencijos. „Tvarkiečiai“ bus toje koalicijoje iki rinkimų, o tai eliminuoja galimą ir potencialų konkurentą kituose rinkimuose. Iki šiol mūsų istorija rodo, kad tiems mažesniems partneriams rinkimai, jeigu jie būna valdžioje, būna labai sudėtingi“, – mano M. Jastramskis.

Būtent todėl, anot jo, patiems „tvarkiečiams“ vargu, ar naudinga yra tokie susitarimai su valdančiaisiais.

„Bet tokiems tvarkiečiams dabar susisieti su tikrai stipriai nepopuliaria valdžia, manau, nebūtų labai jiems į naudą. Jie panašų manevrą sugebėjo atlikti praėjusioje koalicijoje, kur buvo koalicijoje, bet ir ten bandė įrodyti, kad jie yra vos ne oponuojanti partija viskam Lietuvos politikoje. Bet vėlgi, vėliau jie vos vos pateko į Seimą“, – DELFI sakė politologas.

<…>

Stiprina pajėgas prieš prezidentę?

Jeigu valdantiesiems pavyktų Seime užsitikrinti 81 balsą, jiems pritrūktų vos 4 Seimo narių iki vadinamosios 3/5 daugumos. Ši Seimo narių dauguma yra ne kartą minima Konstitucijoje.

Pavyzdžiui, turint 3/5 Seimo narių balsų galėtų būti rengiami pirmalaikiai Seimo rinkimai (58 Konstitucijos straipsnis), galėtų būti keičiami konstituciniai įstatymai (69 Konstitucijos straipsnis), galėtų būti priimtas prezidento grąžintas ir iš naujo svarstytas įstatymas (72 Konstitucijos straipsnis), galėtų būti pašalintas iš pareigų prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, Seimo nariai, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką (74 Konstitucijos straipsnis), galėtų būti nutraukiami prezidento įgaliojimai, jeigu būtų konstatuota, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (88 straipsnis).

Anot M. Jastramskio, nors kai kurie punktai skamba grėsmingai, jis abejoja, kad dauguma jų galėtų būti įgyvendinti realybėje. Tačiau jis mano, kad turint tokią daugumą, valdantieji galėtų su prezidente toliau tęsti „sugyventinio režimą“.

„Tai nėra kažkoks nedemokratiškas dalykas. Yra gana daug variacijų, skirtumų tarp koalicijų, kaip jos sudaromos visame pasaulyje. Tai būtų tiesiog klasifikuojama kaip perviršinė koalicija. (…) Žiūrint į santykių tarp parlamento ir prezidento istoriją yra tokių diplomatiškesnių, ramesnių ir yra didesnio tokio konflikto.

Pas mus tai yra kaip ir užprogramuota – prezidentas būna nepartinis, jam reikia kontaktuoti su partine dauguma, tai nieko keisto, kad interesai išsiskirs. Yra daugiau šalių kaip Lietuva, kur prezidentas rinktas tiesiogiai, bet Vyriausybę skiria ne jis. Tokiu atveju, kai dauguma daugmaž prezidentui palanki, tai vyksta kaip ir normalus demokratinis procesas, o kai būna iš skirtingų partijų arba nepartinis prezidentas, ir prasti santykiai yra tarp daugumos ir prezidento, tai būna toks „sugyventinio režimas“. Manau, kad per paskutinius metus mes ir einame aiškiai per tą „sugyventinio režimą“, – mano M. Jastramskis.

Anot jo, instituciniam politiniam stabilumui tai nėra geras dalykas, dėl to, kad arba kažkam reikės atsitraukti, pavyzdžiui, prezidentei ramiai išbūti iki kitų prezidento rinkimų, arba tada turėsime konfliktų.

„Jų buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, kai praėjusioje kadencijoje generalinį prokurorą paskyrė tik iš trečio karto, tai ten buvo tokių požymių irgi to „sugyventinio režimo“. Apskritai paėmus, tai čia ir nuo prezidentės priklausys, nes jeigu ji daug vetuos įstatymų, tai aišku, kad jie gali su tais trim penktadaliais juos grąžinti. Toks dviejų pusių žaidimas“, – DELFI sakė M. Jastramskis.

<…>

„Priminsiu faktą, kad mes buvome pirma valstybė Europoje, kuri pašalino demokratiškai išrinktą prezidentą. Tai reiškia, kad vien tai, kad tokie įvykiai retai atsitinka politinėje istorijoje, jiems reikia kažkokių ypatingų sąlygų. Kitas dalykas, vėlgi tas balsavimas dėl Pakso apkaltos buvo tikrai sudėtingas įrodymų atžvilgiu ir galų gale balsų vos vos užteko“, – sako M. Jastramskis.

Jis abejoja, kad dabartinė valdančioji dauguma neturi racionalumo ir politinio sveiko proto, kad galvotų apie tokius procesus. Be to, panašūs veiksmai yra susiję su teisiniais procesais, o jie turi kur kas daugiau kompleksiškumo ir labai rimtų įrodymų reikalavimo nei politinė procedūra.

Tai yra straipsnio ištrauka. Visą straipsnį galite skaityti DELFI.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.