Ukrainos korupcijos voratinklis: rinkimai artėja, korupcija netolsta. V. Jurkonio komentaras

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praeitą savaitę paskelbė formuojantis savo rinkimų štabą ir dar kartą mėgins tapti Ukrainos vadovu. Tiesa, šis dabartinio prezidento noras gali ir neišsipildyti, nes savo šalyje jis nėra populiarus. Ukrainos žmonės P. Porošenkai neatleidžia daugybės dalykų, bet labiausiai – nepažabotos korupcijos šalyje ir net galimo asmeninio dalyvavimo korupcinėse schemose.

Korupcija yra Ukrainos piktžaizdė, tai pripažįsta ne tik tarptautinė bendruomenė, bet ir aukšti Ukrainos pareigūnai. Tiesa, kova su korupcija šioje didžiulėje šalyje vyksta sunkiai, o institucijos narpliojančios korupcines schemas arba teisiančios aukštus korupcionierius, patiria kasdienį spaudimą ir persekiojimą. Ukrainos Nacionalinis antikorupcinis biuras (NABU), įkurtas 2015 metais kiekvieną dieną kovoja dėl savo išlikimo ir agentų saugumo.

Institucija, įkurta su tarptautinės bendruomenės pagalba ir atskirta nuo Ukrainos politinės įtakos sferų yra itin nemėgstama aukštuose šalies sluoksniuose.

Mažai, bet jau daug darbų padariusiai institucijai, kuri kovoja tik su aukščiausio rango korupcija, išsilaikyti padeda visuomenės ir tarptautinės bendruomenės parama, o ne šalies aukščiausių pareigūnų noras išties kovoti su šalies negerovėmis.

Pasak Ukrainoje dirbančių Europos Sąjungos specialistų, konsultuojančių ukrainiečius kovoje su korupcija, šalyje visai neseniai sukurta nemažai antikorupcinių institucijų, nes tikima, kad naujai sukurtos institucijos ir padės persilaužti šaliai antikorupcinėje srityje.

Šalia NABU, kurių darbas jau matomas ir vertinamas, yra įkurta ir specializuota antikorupcinė prokuratūra, ji atskirta nuo senosios prokuratūros. Taip pat yra institucija, kuri tikrina elektronines deklaracijas, o specializuoti antikorupciniai teismai, pasak specialistų, būtų tikras laimėjimas Ukrainai.

Nereformuoti teismai, nesaugūs teisėjai, kuriuos galima spausti ir didelė, įsigalėjusi korupcija nuo pat valdžios viršūnės iki visuomenės apačios, lemia Ukrainos visuomenės nusivylimą politika. Šis nusivylimas skatinamas garsiais korupcijos atvejais, kurių kaltininkai taip niekada ir neatsidūrė kalėjime. Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygiai, korupcinėmis veiklomis pagarsėję veikėjai beveik visi išvengė kalėjimo, su jais buvo sudaryti kontroversiški susitarimai arba jų veikla tiesiog netirta. Kaip dorai netirti ir oligarchų pinigų plovimo atvejai, kaip tarkime, „PrivatBank“, kuris priklausė oligarchui Igoriui Kolomoiskiui, „apiplėšimas“, kuomet iš banko „išgaravo“ beveik 6 milijardai dolerių, kuriuos, manoma, pavogė tas pats I. Kolomoiskis. Vėliau banką turėjo perimti valstybė.

Ukrainos visuomenė taip pat nepatenkinta valdžios, o tiksliau – prezidento P. Porošenkos ir parlamento (Rados) bandymais atleisti NABU vadovą Artiomą Sytnyką, padaryti NABU paklusniu savo įrankiu. Prieš NABU agentus, kaip ir prieš institucijos vadovą, nuolatos griebiamasi vienokio ar kitokio spaudimo. Štai 2017 metų gale buvo paviešinti NABU agentai tyrę Ukrainos migracijos sistemoje vykstančią korupciją. Agentai, kurių asmeniniai duomenys buvo paviešinti padedant Ukrainos saugumo tarnyboms, nebegalėjo dirbti savo darbo, šalyje kilo skandalas.

Ukrainoje kenčia ne tik NABU agentai, bet ir kiti kovotojai su korupcija. Jiems keliamos bylos, jie mušami gatvėse ar tiriami jų finansiniai dokumentai, skrupulingai nagrinėjamos pajamos.

Manoma, kad taip mėginama įbauginti kovotojus su korupcija.

Tarptautinius partnerius ir Ukrainos visuomenę jaudina ir galimai nesąžiningi rinkimų organizatoriai, senoji centrinė rinkimų komisija net po buvusio prezidento režimo žlugimo išliko savo poste, o tai – blogas ženklas visiems teisingų rinkimų besitikintiems rinkėjams.

Ukrainiečiai taip pat reikalauja dalinai pakeisti rinkimų sistemą.

Artėjančioje rinkiminėje kampanijoje, neabejojama, bus naudojama ir karo Rytų Ukrainoje korta, bet kovotojai su korupcija ir čia turi ką pasakyti. Šalies ginkluotosios pajėgos – neturi imuniteto korupcinėms schemoms, tai vieta, kurioje „sukasi“ dideli pinigai, todėl nenuostabu, kad NABU agentai susidomėjo ministro pavaduotoju Igoriu Pavlovskiu ir už ministerijos pirkimus atsakingu Volodimyru Hulijevičiumi. Kalbama, kad Oleksandras Hranovskis, vienas artimiausių prezidento P. Porošenkos bendražygių, taip pat įsivėlęs į korupcines schemas gynybos sistemoje. Prezidento pavardė taip pat iškyla ir kitose bylose, todėl nenuostabu, kad jo reitingai Ukrainoje neperlipa ir 10 proc.

Užsienyje paramos daugiau nei Ukrainoje

Ukrainoje NABU vadovas A. Sytnykas yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Kasdieniai puolimai jo neišmuša iš vėžių, bet prisipažįsta, kad užsienyje jaučiasi geriau nei Ukrainoje, nes kitur jaučia paramą savo darbui, o Ukrainoje – ne. Pasak jo, NABU – unikali institucija, nes daugeliui aukščiausių Ukrainos politikų ji nepatinka, bet yra palaikoma tarptautinės bendruomenės ir Ukrainos visuomenės.

Dirbti NABU nori daug žmonių, į kelis šimtus darbo vietų pretendavo apie 25 tūkst. žmonių, o ir infiltruoti savo agentus įvairios konkuruojančios struktūros taip pat nevengia. Pasak NABU vadovo, kuris itin gerai susipažinęs su lietuviškosios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikla, Ukrainai dar reikia labai daug mokytis, kad pasiektų tokį institucijų bendradarbiavimo lygį, koks yra Lietuvoje.

„Pas jus STT veikia kartu su prokuratūra, teismas, nėra taip, kad viena institucija kiša kitai koją, deja mūsų veikloje to labai daug“, – Lietuvos žurnalistams sakė A. Sytnykas. Anot jo, NABU už savo veiklą atsiskaito visuomenei, bet jos negali kontroliuoti prezidento administracija, parlamentas, taip yra todėl, kad būtų išvengta politinio kišimosi. Šios institucijos veiklą galima įvertinti atliekant jos veiklos auditą, bet jis dar neatliktas, nes nesusitariama kokia nepriklausoma audito įmonė tai turėtų padaryti. Manoma, kad auditas parodys, jog jie gerai dirba, bet jų darbas – nepalaikomas ir net sumenkinamas, todėl audito vis dar nėra.

A. Sytnykas pripažino, kad dirbti NABU – nelengva, nes politikai siekia kontroliuoti, kištis ar net kenkti. Su korupcija kovojantys pareigūnai nėra gerbiami, darbas yra sunkus.

„Kai mes pradėjome dirbi jūsiškiai STT mums net pavydėjo, nes pas jus korupcijos reikia ieškoti, pas mus ji – visur“, – sakė pareigūnas. Pasak jo, per trejus savo darbo metus jie išaiškino korupcinių schemų už beveik 4 milijardus eurų, didesnioji jų dalis – valstybinėse įmonėse.

„Valstybinių įmonių pinigai dažniausiai naudojami politinėms partijoms finansuoti. Būtent todėl parlamentinė dauguma mūsų nemėgsta, nes mes tiriame jų finansavimo šaltinius. Taip pat tiriame teisėjų korupciją, per porą metų korumpuotų teisėjų išaiškinome daugiau nei per dešimt metų prieš tai“, – sakė A. Sytnykas.

Jis taip pat pabrėžė, kad yra ir atskirų aukštų pareigūnų, vadybininkų, politikų, kurie jiems įkliuvo už savo korupcinę veiklą. Tiesa, baigtų korupcinių bylų ir stambių korupcionierių, kurie sėdėtų kalėjime – nėra, nes bylos teismuose tiesiog „marinuojamos“.

Pasak A. Sytnyko, taip yra dėl to, kad teismai yra užversti darbu, bijo teisti aukštus korupcija kaltinamus politikus, jaučia spaudimą. Būtent todėl NABU siekia, kad būtų įkurti specialūs antikorupciniai teismai, kuriuose bylos būtų sprendžiamos greitai, o teisėjai nebūtų spaudžiami, dirbtų anonimiškai. Tokių teismų įkūrimui priešinasi daugelis Ukrainos politikų, nes tai sukurtų precedentą ir galėtų sugriauti visą korupcinę sistemą.

A. Sytnykas pabrėžė, kad stambi korupcija nesibaigia Ukrainoje, pinigai persiunčiami į ofšorines kompanijas, plaunami per tarptautinius bankus ir atsiduria užsienio valstybėse.

Ukraina stengiasi, bet to nepakanka

„Freedom House“ projektų vadovas Lietuvoje Vytis Jurkonis sako, kad Ukrainoje kovos su korupcija srityje itin daug dalykų yra nepakitę.

„Yra įkurtos institucijos, paskirti pareigūnai, daugiau dėmesio iš užsienio, padedama pinigų plovimo prevencijos srityje, siunčiami konsultantai iš užsienio. Taigi, dėmesio šiems klausimams tikrai daugiau, bet kad pavyktų korupciją išnaikinti ir pakeisti situaciją greitai, taip tikrai nebus. Tai vienas iš pagrindinių iššūkių Ukrainos valstybei, žinoma, svarbiausia problema yra karinė agresija, bet korupcija yra „antrasis Ukrainos frontas“ ir tai – pačios Ukrainos namų darbai, paliečiantys valstybės vadovus, kurie patys traktuojami, kaip oligarchai. Pavienių iniciatyvų yra, bet kad matytume sistemišką pokytį – ne“, – sakė V. Jurkonis.

Anot jo, pokytis turi įvykti iš šalies vidaus, išorės veikėjai gali tarpininkauti, konsultuoti, bet tik tiek. Potencialo tam yra, bet pilietinės visuomenės iniciatyvų neužtenka, turi atsirasti politinė valia.

„Buvo manančių, kad yra įmanomas pokytis veikiant per naujus žmones, tarkime, Michailą Saakašvilį, bet kaip matėme, nelabai pavyko. Kiek teko kalbėtis ir su Ukrainos valstybės pareigūnais, pilietinės visuomenės atstovais, jie gana greitai prarado viltį, kad žmogus „iš išorės“ gali kažką pakeisti. Tai liečia ir konsultantus iš Vakarų valstybių, nes dalis jų nekalba vietine kalba, nežino situacijos ir niuansų. Taigi, pokytis gali vykti tik iš vidaus“, – įsitikinęs „Freedom House“ projektų vadovas.

Euromaidanas, Oranžinė revoliucija vyko dėl didelio žmonių nusivylimo politine sistema ir situacija Ukrainoje. Buvo didelis neteisybės jausmas, žmones erzino, kad sistema neveikė. Oranžinę revoliuciją išprovokavo rinkimų pažeidimai, Euromaidanas prasidėjo, kaip visuomenės parama europietiškai krypčiai, kai visuomenės lūkesčiai nesutapo su valdžios pozicija. Kova Ukrainoje nepasibaigė, ji prasidėjo ir vis dar vyksta, nepaisant visų valdžios pasikeitimų.

„Dalis institucijų po 2014 metų pokyčių liko tokios pat, pareigūnai, o ir oligarchai, niekur neišnyko. Tiesa, rinkimai įvyko, buvo išrinkta nauja valdžia, atsirado naujų platformų ir erdvės dialogui, tarptautinės bendruomenės dėmesio. Tai yra matoma, bet visada norisi greitesnių rezultatų. Negalima sakyti, kad ten tik juoda ir balta, bet jei kalbame apie pagrindinius žaidėjus, oligarchus, jų ryšius – tas išlieka, tą matome politiniame spektre. Ukrainos žmonės nekvaili, jie tą mato. Dėl įsigalėjusios korupcijos atsiranda erdvės manipuliavimams, nesisteminiams veikėjams“, – sakė V. Jurkonis.

Anot jo, NABU žinojo, kas jų laukia. „Teko kalbėtis su jais pačioje jų darbo pradžioje, kai jie kūrėsi, turėjo įvairių lūkesčių, sakė, ko jiems trūksta. Buvo baimės, kad juos užmėtys įvairiomis bylomis, kad skęs popieriuose ir procedūrose, negalės priiminėti sprendimų. Jau iš anksto buvo žinomi galimi scenarijai, naivių, kad bus lengva dirbi – nebuvo. Gana aiškiai buvo kalbama, kad bus karas su įsišaknijusia sistema ir korupcija sistemoje, kova ne tik su oligarchais, bet ir su institucijomis. Navigacija Ukrainoje nėra paprasta, kai sakai valstybė, tai reikia iš anksto žinoti apie ką kalbame: prezidento administraciją, atskirus ministrus ar kitas žinybas. Situacija ten yra sudėtinga, todėl išorės žaidėjams sunku suprasti realią situaciją šalyje“, – svarstė V. Jurkonis.

Jis mano, kad šiuo metu šalyje jau jaučiamas priešrinkiminis sujudimas. „Dabartinei valdžiai kyla klausimų, kaip išlaviruoti sudėtingoje situacijoje, nes šalyje yra daug ginklų. Šalis sėdi ant parako statinės ir jei rinkimai pakryps ne ta linkme arba žmonės jaus nepasitenkinimą, supriešinimą – taikaus protesto tikimybė yra mažesnė nei buvo anksčiau“,– kalbėjo „Freedom House“ atstovas.

Anot jo, negalima visko, kas Ukrainoje blogai suversti Kremliui, tai būtų neteisinga.

„Žinoma, Kremliaus įtaka yra, bet šiuo atveju pati Ukraina turi atsakyti ar jiems reikia nešvarių pinigų – ar ne. Pasiruošę jie nukirsti nešvarius korupcinius ryšius, ar ne? Ar tik Vakarai turėtų taikyti sankcijas Rusijos oligarchams ar ir Ukraina? Taigi, yra daug klausimų ir visada galima sakyti, kad visų problemų priežastis yra Kremlius, bet šiuo atveju kalba eina apie mūsų pačių silpnybes. Žinoma, Kremlius naudojasi silpnomis vietomis“, – sakė V. Jurkonis.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.