Valentinas Beržiūnas. Kodėl neišnaudojame didžiulio COVID-19 potencialo?

Vakcinų karai – tokį terminą į tarptautinės politikos žodyną įnešė visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija. Ne tik įnešė, bet ir atvėrė naujas politinės konkurencijos taisykles, kai tarptautinėje rinkoje valstybės ėmė konkuruoti dėl galimybės apsaugoti savo gyventojų sveikatą, o kartu suteikė puikią progą konceptualizuoti tai, apie ką labai daug kalbama nacionalinės Lietuvos politikos lygmenyje – aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

Lietuvos mokslininkų pasiekimai – puikiai vertinami tarptautinėje erdvėje. Štai, gyvybės mokslai leidžia teigti, kad Lietuva turi visas galimybes būti viena stipriausių pasaulyje farmacijos ir biotechnologijų valstybių. Žinoma, tam, kad turimas mokslo potencialas būtų realizuotas ir duotų naudą krašto ekonomikai, gyvybiškai svarbi vadyba. O šioje srityje Lietuvai yra kur pasitempti.

Iš pradžių pažvelkime į netolimą praeitį. Pernai Vilniaus universiteto (VU) studentai įrodė esantys stipriausi gyvybės mokslų srityje pasaulyje. Lapkritį vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ VU studentai pralenkė daugiau kaip pustrečio šimto stipriausių pasaulio universitetų komandų, tarp jų žymiuosius Masačusetso technologijos instituto ir Harvardo komandas. O, jei dar ir Nobelio chemijos premija pernai būtų atitekusi profesoriui Virginijui Šikšniui, 2020–ieji būtų tapę absoliutaus pasaulinio Lietuvos triumfo molekulinės biologijos srityje metais.

Pasaulį paralyžavusi COVID–19 pandemija patvirtino gyvybės mokslų reikšmę. Šiuo metu vakcinacija yra vienintelis efektyvus būdas kovoti prieš virusą. Pasaulio valstybėms, tarp jų Lietuvai, žūtbūt reikia skiepų. O dabar įsivaizduokime, kad vakcinas kuria, gamina ir eksportuoja Lietuva. Kokį reikšmingą postūmį tai duotų ekonomikai!

Tikėtina, kad ateityje panašių į dabartinę COVID–19 pandemiją neišvengsime. Nepavyks išvengti ir įvairių kitų ligų. Tad, mažų mažiausiai, kol dar nevėlu, būtų išmintinga palaikyti įvairius Lietuvoje besikuriančius farmacijos ir biotechnologijų „startuolius“. Žinoma, ne kiekvienas „startuolis“ atsipirks. Bet, jei atsipirks bent vienas, tai bus didelis žingsnis į priekį link aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.

Nežengę šio žingsnio, ilgam atsidursime vadinamuosiuose vidutinių pajamų spąstuose. Ką tai reiškia? Vidutinių pajamų spąstais vadinama padėtis, kai sparčiai augusi valstybė, pasiekusi vidutinių pajamų šalių lygį, nustoja augti, nes prarandamas pigios gamybos konkurencinis pranašumas. Šalyje sparčiai auga atlyginimai, dėl to brangsta prekės ir paslaugos, o didėjantys gamybos kaštai didina eksportuojamų gaminių kainas, bet ne kokybę. Kitaip tariant, valstybė nustoja konkuruoti žema prekių ir paslaugų kaina tarptautinėse rinkose, o kartu nepasiūlo kokybiškesnių prekių ir paslaugų, už kurias užsienio pirkėjai sutiktų mokėti daugiau. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasaulyje – nedaug šalių, kurios sugebėjo išvengti šių spąstų. Ar pavyks jų išvengti Lietuvai?

Atsakymas pasirodys banalus: viskas priklauso nuo mūsų. Jei galvosime, kad už mus viską padarys kas nors kitas, tarkime, koks nors užsienio investuotojas, kuris sukurs tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų ir mokės mokesčius, sėkmė gali ir nenusišypsoti. Užsienio investuotojai ateina ir išeina, kaip jiems labiau apsimoka. O štai Lietuvoje išauginta stipri nacionalinė kompanija niekur neišeis: mūsų šalyje pasiliktų ne tik šios įmonės sukuriamas pelnas, darbo vietos, bet ir technologinis potencialas. Maža to, stiprios nacionalinės kompanijos buvimas duotų postūmį kitoms ekonomikos šakoms. Tarkime, jei Lietuvoje egzistuotų stipri gyvybės mokslų industrija, pastaroji įkvėptų sveikatos turizmo sektorių – sudarytų sąlygas Lietuvai pritraukti užsienio sveikatos turistų, didintų pajamas iš turizmo, skatintų regionų vystymąsi.

Baigiant, ne amerikiečiai sukūrė „Samsung“, o korėjiečiai. Taip, JAV suteikė Pietų Korėjai kreditų ir atvėrė savo rinką jų gaminiams. Bet tą patį turime mes – ne tik darbščius ir kūrybingus mokslininkus, bet ir gerą skolinimosi reitingą bei prieigą prie milžiniškos Europos Sąjungos rinkos. Kodėl neišnaudojame šio potencialo?

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.