Valstybės gynimo taryba siūlo didinti finansavimą krašto apsaugai: valstiečiai ir žalieji kalba skirtingai, ekspertai ragina nedelsti. M. Šešelgytės komentaras

<…>

M.Šešelgytė: „Grėsmės per dvylika metų gali keistis“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė daktarė Margarita Šešelgytė, dirbusi Baltijos Gynybos koledže bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, teigė, kad akcentuotų suplanuotą metų skaičių.

„2030-ieji atrodo tolokai, nors, žinoma, gynybos srityje tie metai daromi ne penkeriems metams, o žymiai ilgesniam laikotarpiui, tačiau tos grėsmės per tuos dvylika metu gali keistis. Rusijos grėsmė gali didėti, gali mažėti“, – svarstė ji.

„Kariuomenės planas yra labai aiškus – dvi brigados. Viena yra daugiau ar mažiau sukomplektuota, o kita yra tik kūrimo fazėje. Tai brigadai sukurti reikės pinigų. Kitas dalykas – vyksta pokyčiai regioniniu mastu. Tos NATO pajėgos, kurios dislokuotos mūsų valstybėje, turi būti integruotos į mūsų karines pajėgas, turi būti užtikrintas sąveikumas“, – kalbėdama apie sritis, kurioms padės papildomas finansavimas, aiškino doc. dr. M.Šešelgytė.

Jos teigimu, tie papildomai pinigai padės išlaikyti dabartinį lygį ir įgyvendinti jau priimtus sprendimus.

M.Šešelgytė pabrėžė, kad simboliškai svarbus yra pačių 2 proc. BVP skyrimas krašto apsaugai, kuris didžiosioms aljanso valstybėms parodo, kad mums patiems rūpi saugumo situacija.

„Visą laiką iškyla balanso klausimas. Ar tai turi būti 2 proc., ar daugiau? Jei daugiau, tai kiek turėtų būti? Jei pagal grėsmių lygį sugalvotume, kad mums reikalingas didesnis biudžetas krašto apsaugai, tai atsižvelgdami į biudžeto dydį mes galėtume pasiekti. Bet tada iškyla klausimas, kiek karinis saugumas svarbus bendrame saugumo kontekste“, – kalbėjo ekspertė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva turėtų suprasti, jog turi įsipareigojimus ne tik NATO, bet ir atskiroms partnerėms, kaip Vokietija.

„Tai yra rėminė valstybė, su kuria turime bendradarbiavimą per Lietuvoje dislokuotą vokiečių kovinę grupę. Yra planai, kad kovinė grupė bus integruojama į mūsų brigadą, o mūsų brigados į Vokietijos diviziją. Jei šių įsipareigojimų neįgyvendinsim ir reformos nebus padarytos, tai kaip mes atrodysim prieš partnerius?“, – retoriškai klausė M.Šešelgytė, pabrėždama, kad pačioje Vokietijoje gali kilti klausimas, kodėl jiems čia reikia būti, jei tai nerūpi lietuviams.

Ekspertė svarstė, kad valstiečiai ir žalieji, kurie neakcentuoja krašto apsaugos klausimų, daugiau dėmesio kreipia į socialines problemas, regionų bėdas ir kitaip supranta kasdienio saugumo užtikrinimą.

„Bėda, kad pas mus kalbant apie saugumą daugiau vyksta politiniai žaidimai, o ne klausoma ekspertų“, – komentuodama Seimo pirmininko pasisakymą sakė M.Šešelgytė.

<…>

Tai yra straipsnio ištrauka. Pilną tekstą skaitykite 15min.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.