Valstybės tarnyba praranda patrauklumą [V. Nakrošis]

Didėjantis valstybės tarnybą savo noru paliekančių žmonių skaičius kelia nerimą ir skubina sektoriaus pertvarką. Šiai įstrigus gali kilti pavojus ir kitoms valdžios planuojamoms reformoms. Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenimis, 2017-aisiais valstybės tarnautojai iš darbo dažniausiai išeidavo savo noru. Dėl šios priežasties pernai pasitraukė 66,4 proc. visų atleistų valstybės tarnautojų, 2016-aisiais – 48,4 procento.

Pastebima ir kita tendencija – palikusieji valstybės tarnybą daugiau į ją negrįžta. 2017 metais taip pasielgė 1349, 2016-aisiais – 1085, 2015-aisiais – 1025 tarnautojai. Jų amžius – 30–39 metai. Be to, kaip pažymėjo VTD, pernai į darbą buvo priimta 23 proc. mažiau tarnautojų nei 2016-aisiais. Valdininkais tapo asmenys iki 30 metų. „Valstybės tarnybai gana nesunkiai sekasi pritraukti jaunų specialistus, tačiau sudėtinga išlaikyti jau įgijusius darbo patirties“, – konstatavo VTD. Jo duomenys taip pat rodo, kad per pirmus metus nuo priėmimo iš valstybės tarnybos išeina arba yra atleidžiama nuo 7,8 iki 9,98 proc. karjeros valstybės tarnautojų, antraisiais – nuo 6,7 iki 10 proc., trečiaisiais – nuo 5,8 iki 7,8 procento. Pernai į darbą buvo priimta 23 proc. mažiau valstybės tarnautojų nei 2016-aisiais.

Lemia kelios priežastys

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Povilas Urbšys teigė, kad galima dvejopai aiškinti, kodėl žmonės vis dažniau palieka valstybės tarnybą savo noru. „Pirma, tai yra tarnybos neatsinaujinimo pasekmė. Antra, tarnautojus gąsdina būsimo atsinaujinimo nežinomybė, neužtikrintas rytojus. Tuomet jie renkasi kitą kelią“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė parlamentaras. Anot jo, institucijose, kuriose pertvarka jau pajudėjusi, pastebima tendencija, kad traukiasi ilgą laiką ten dirbę ir daug patirties sukaupę darbuotojai. „Mano nuomone, tai nerimo ženklai. Žinoma, nepakeičiamų nėra, tačiau kai kuriais atvejais į jų vietą ateina tikrai menkesnės kompetencijos žmonės“, – sakė VVSK vadovas.

Jo įsitikinimu, jei iš tiesų siekiama kokybiško atsinaujinimo, reikia stengtis suderinti darbuotojų patirtį ir naujų idėjų troškimą. Kaip vieną valstybės tarnybos pertvarkos tikslų P. Urbšys įvardijo jos depolitizavimą, kad „žmogaus darbas būtų vertinamas pagal kokybę, o ne pagal lojalumą vienam ar kitam viršininkui“. VVSK pirmininkas vylėsi, jog pertvarką reglamentuojantį Valstybės tarnybos įstatymo projektą pavyks priimti dar per pavasario sesiją. Šiuo metu jį svarsto parlamento komitetai. Norima, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 metų.

Siūlomi nuosaikūs pokyčiai

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nakrošio, savo noru tarnybą paliekančių darbuotojų skaičiaus didėjimas rodo mažėjantį valstybės tarnybos patrauklumą. „Juos gąsdina tarnybos sąlygos, santykinai mažas darbo užmokestis, palyginti su galimybėmis darbo rinkoje, taip pat kartais nepakankamai geras vadovavimas“, – priežastis, skatinančias valdininkus ieškoti kito darbo, vardijo ekspertas. V. Nakrošio akimis, pakeisti padėtį gali tik valstybės tarnybos reforma. „Valstybės tarnyboje turėtų dirbti aktyvūs lyderiai, kuriantys dinamišką darbo aplinką, siekiantys į pokyčių iniciatyvas įtraukti darbuotojus, juos daugiau motyvuoti „, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino pašnekovas.

Vyriausybės pasiūlytą valstybės tarnybos reformą V. Nekrošis sakė vertinantis „daugiau teigiamai negu neigiamai“. „Tai nuosaikūs pasiūlymai. Vertinu juos kaip žingsnį į priekį, nes pastarąjį kartą nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo priimta 2002 metais“, – priminė profesorius. Kita vertus, anot V. Nakrošio, Lietuvoje labai sudėtinga įgyvendinti kokias nors esmines pertvarkas. Jei valstybės tarnybos pertvarka strigs, šios srities patrauklumas dar labiau mažės.

„Galima spėti, kad tarnautojai mobilizuosis, savo teises, reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir užmokesčio, gins per profesines sąjungas ar kitus judėjimus. Tačiau valstybės interesas – išlaikyti kompetentingus darbuotojus, nes ir visų kitų reformų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės tarnybos kokybės. Kai ten trūksta profesionalų, visuomenė labai daug praranda – plinta korupcija, didėja blogų sprendimų išlaidos“, – aiškino V. Nakrošis.

Keistųsi sąvoka

Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką – nustatyti, kad į ją nepatektų ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos. Būtų atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatoma valstybės tarnautojų kvalifikaciją tobulinti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Taip pat siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų prie atlyginimų, palikti tik priemoką už pavadavimą bei tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė skirti valstybės tarnautojams papildomų mokamų laisvadienių – iki penkių dienų ne daugiau kaip dukart per metus.

Vyriausybė taip pat ragina naikinti valstybės tarnybos rezervą – pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams. Atranka į valstybės tarnybą būtų centralizuota. Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė. Taip pat atsirastų nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas privalėtų atlyginti žalą, jeigu ją padarytų atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Šiuo metu šalyje yra per 50 tūkst. valstybės tarnautojų. Vidutinis jų darbo užmokestis iki mokesčių 2017 metais siekė 1054 eurus.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.