Vienas Lukašenkos sakinys Lietuvoje pasėjo nerimą dėl svarbaus pajamų šaltinio. M. Antonovič komentaras

Jei Lietuva nenori bendradarbiauti su Minsku, tada Minskas bendradarbiaus su Latvija, sako Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Kitaip tariant, dėl Lietuvos iniciatyvų prieš Astravo atominę elektrinę, Baltarusijos kroviniai gali būti nukreipti iš Klaipėdos uosto į Rygą.

Apie tai A. Lukašenka prabilo rugsėjo viduryje, po to, kai paskyrė naująjį ambasadorių Latvijoje Vasilijų Markovičių.

„Suprantate, kad išėjimo prie jūros pas mus nėra, ir jei Lietuva nelabai nori su mumis bendradarbiauti, tada reikia sutelkti dėmesį į Latviją“, – oficialioje Baltarusijos prezidento svetainė cituojamas A. Lukašenka.

Trečdalis krovinių

2017 metais Klaipėdos uoste iš viso pakrauta 43,17 mln. tonų krovinių. Iš jų 14,23 mln. tonų arba 33 proc. teko Baltarusijai. Todėl, jei pietinės Lietuvos kaimynės vadovas kalba rimtai, tai reikštų reikšmingus praradimus tiek Klaipėdos uoste dirbančioms, tiek krovinius transportuojančioms įmonėms.

A. Lukašenkos žodžius praėjusią savaitę per Vyriausybės valandą Seime komentavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Pirmiausia, aišku, nesmagu, kad mūsų kaimynai naudojasi padėtimi dėl Astravo elektrinės. Mes vylėmės, kad galbūt jie mus tuo klausimu parems, bet matome, kad taip nėra. Faktiškai per Lietuvą važiuoja du baltarusiški srautai: tai trąšos, didžioji dalis, absoliučiai didžioji dalis – trąšos, „Belkalio“ trąšos, ir naftos produktai.

Abi tiekimo grandinės yra atidirbtos ne pirmi metai, pas mus yra visa įranga, sudėlioti geležinkelių grafikai, traukiniai važiuoja be sustojimų pačiu greičiausiu įmanomu būdu, ir tas kelias jiems yra pigiausias“, – sakė jis.

Ministro teigimu, ekonominių paskatų baltarusiams ką nors keisti nėra.

„Tikime, kad mūsų sąlygos yra pačios geriausios, ir tą produktą, tą srautą mes labai vertiname. Dėl jo daug dirbame, tiek geležinkeliai, tiek Klaipėdos uostas deda labai daug pastangų ne tik išlaikyti, bet ir padidinti tą krovą.

Be abejo, konkurencija su Latvija visada didelė, ypač Latvijoje senkant rusiškų krovinių srautams desperacijos yra daugiau. Jūs tą matote ir viešojoje erdvėje, ir per komunikaciją, ir kitur, bet ta konkurencija niekur nebuvo pradingusi, ji buvo visą laiką. Mes puikiai suprantame, kad turime parodyti sąlygas, duoti geras kainas“, – sakė R. Masiulis.

Klaipėdos uosto vadovybė kaip tik šią savaitę svečiuojasi Minske, kur vyksta tarptautinė transporto ir logistikos paroda „Transportas ir logistika“.

„Kaip rodo praktika, Lietuvos ir Baltarusijos partnerystė yra naudinga abiems pusėms, jau daug metų darniai veikia abiejų šalių verslo santykių mechanizmas visoje transporto sistemoje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Apie Klaipėda, kaip ekonomiškiausią pasirinkimą baltarusiams, kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

„Mūsų šalies verslas siekia teikti kokybiškas paslaugas už tinkamą kainą. Vežti baltarusiškas prekes per Latvijos uostus yra paprasčiausiai ekonomiškai nenaudinga. Konkuruojant pasaulinėje rinkoje yra labai svarbu optimizuoti savo tiekimo grandinę, kad galėtum galutiniam pirkėjui pasiūlyti tinkamą kainą.

Lietuva turi gerai išvystytą geležinkelių infrastruktūrą, uostą, kuris yra pastoviai modernizuojamas, kokybiškas paslaugas teikiančius kelių vežėjus. Mes norėtume atkreipti dėmesį, kad vienas svarbiausių mūsų valstybės darbų, norint išlaikyti baltarusiškų krovinių tranzitą per Lietuvą, yra pasienio infrastruktūros modernizavimas ir žmogiškųjų išteklių muitinės tarnyboje užtikrinimas“, – sakė jis.

A. Laurinaitis pridūrė, kad baltarusiškų prekių tiekime per Klaipėdos uostą dalyvauja daug verslo įmonių, tarp kurių yra daug LPK narių. Konfederacijoje taip pat veikia Lietuvos-Baltarusijos verslo taryba.

Nori nubausti Lietuvą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Marijušas Antonovičius A. Lukašenkos žodžius pavadino derybine taktika.

„Iš esmės norisi nubausti Lietuvą už jos poziciją Astravo atžvilgiu. Tai dabar yra paraginimas Lietuvai ir Latvijai konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys geresnes sąlygas.

Šiuo atveju, manau, kad negalima atmesti, jog latviai pasiūlys kažkokį paketą priemonių, kurios padarys eksportą pigesniu. Tačiau žvelgiant į atstumus, transporto kaštus, Lietuva geografiškai yra patogiausia. Latviai turėtų tikrai kažką tokio sugalvoti, kas patrauktų baltarusių dėmesį“, – sakė jis.

Pašnekovas priminė, kad Lietuva ir Latvija niekada neturėjo bendro požiūrio į Astravo AE. Vis dėlto, jis latvių pozicijos šioje situacijoje nevadina išdavyste.

„Daugiau prasmės yra kalbėti apie tai, kodėl mūsų užsienio politika nesugeba Latvijos palenkti į mūsų pusę. Kodėl to bendradarbiavimo nėra? Gal mes turime per mažai įtakos svertų Latvijoje? Tokie klausimai turi daugiau prasmės“, – teigė politologas.

M. Antonovičius apibendrino, kad Lietuvos ir Latvijos santykiai yra sudėtingi.

„Yra Astravo klausimas, be to, Latvija daug lėčiau juda energetinės nepriklausomybės link. Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą jie įsivedė vėliausiai iš Baltijos šalių. Buvo daug nesutarimų dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, kai jis buvo statomas – iš esmės Lietuva vietoje to, kad statytų bendrą visoms Baltijos šalims, vienašališkai paėmė ir pati pasistatė už savas lėšas“, – sakė jis.

M. Antonovičius patarė nustoti vadovautis paplitusiomis klišėmis esą latviai turi panašią kalbą, apskritai yra lietuvių „braliukai“.

„Latvijos politikoje didelę įtaką turi oligarchai, yra daug verslo interesų Rusijoje. Kai nueiname į realią politiką, realius sprendimus Europos lygmeniu, tai iš esmės matome, kad su latviais yra labai sudėtinga bendradarbiauti“, – sakė jis.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.