Vincentas Botyrius. Ar Lietuvai naudinga geopolitinė Europos Komisija?

2019 m. Europos Komisijos pirmininke tapusi Ursula von der Leyen pažadėjo, kad ši Komisija bus geopolitinė, kuri gins Europos Sąjungos interesus pasaulyje. Tokie pareiškimai nėra nauji. Buvęs Komisijos pirmininkas Jean`as Claude`as Junckeris taip pat pasisakė už labiau politinę Komisiją. Atrodo, kad geopolitinius Komisijos siekius palaiko ir ES piliečiai, kurie konferencijoje dėl Europos ateities išsakė pasiūlymus dėl didesnio ES ekonominio atsparumo bei vieningesnės bendros užsienio politikos.

Ypač aktualus geopolitinis Komisijos vaidmuo tapo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, kurio metu ES tiekia karinę paramą Ukrainai, įveda sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei bando vaduotis nuo Rusijos energetinės nepriklausomybės.

Klausimai dėl Komisijos galių

Tačiau kyla klausimų dėl tokių Komisijos tikslų įgyvendinimo. Pirma, nėra aišku, kokie konkretūs jos veiksmai būtų geopolitiniai. Komisija galėtų skatinti ES gilesnę integraciją, teikti prioritetą savo, o ne valstybių–narių pasiūlymams, kiek galima daugiau naudotis savo teisėmis bei formuoti darbotvarkę pagal savo interesus (Nugent, Neill, and Mark Rhinard. „The ‘political’ roles of the European Commission.“ Journal of European Integration 41.2 (2019): 204). Realiausia, kad Komisija bandytų taikyti visus šiuos veiksmus.

Antra, formaliai Komisija turi ribotas galimybes formuoti ES užsienio politiką. Ji turi teisę atstovauti visai ES tik prekybos politikos srityje, o Taryboje svarstant bendros ES užsienio politikos klausimus valstybės–narės sprendimus priima vienbalsiai. Todėl ES užsienio politika labiau priklauso nuo valstybių, o ne nuo Komisijos interesų.

Trečia, Komisijai siekiant daugiau galių užsienio politikos srityje gali didėti biurokratinė konkurencija su Taryba, kadangi nebeliktų aiškios kompetencijų ribos svarstomuose klausimuose (Dijkstra, Hylke. „Commission versus Council Secretariat: an analysis of bureaucratic rivalry in European foreign policy.“ European foreign affairs review 14.3 (2009): 44). Taigi, geopolitinei Komisijai, reiktų konkretizuoti tikslus ir būdus juos pasiekti bei visa tai koordinuoti su Taryba ir valstybėmis–narėmis.

Stipri Komisija – atspari ekonomika ir karinis bendradarbiavimas

Argumentai už geopolitinę Komisiją teigia, kad tai leistų ES didinti bloko ekonominį atsparumą, karinį bendradarbiavimą ir ekonominių interesų gynybą.

Komisijos lyderystė leistų glaudžiau koordinuoti esminiais tapusius transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorius. Tai sustiprintų ES tarptautinę poziciją vyraujant technologinei konkurencijai pasaulyje (https://www.ceps.eu/why-the-eu-needs-a-geopolitical-commission/). Priimtas „Naujos kartos ES“ fondas, karo Ukrainoje paskatintas ES energetinės nepriklausomybės siekimas galėtų būti Komisijos argumentai siekiant didesnio ES ekonominio savarankiškumo.

Geopolitinė Komisija taip pat galėtų inicijuoti gilesnį ES karinį bendradarbiavimą, stipresnius karinius pajėgumus, siekiant sukurti kietosios galios įrankius savo diplomatijai paremti ir taip didinti ES politinį svorį pasaulyje. Už tai pasisako ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borellis. Karinis bendradarbiavimas tapo ypač aktualus karo Ukrainoje metu, todėl galima tikėtis aktyvesnių Komisijos veiksmų šioje srityje.

Galiausiai Komisija galėtų aktyviau ginti ES politinius–ekonominius interesus pasaulyje. Naudojant investicijų patikras, atsakomąsias priemonės prieš muitų ir netarifinių kliūčių nustatymą, teisines priemones, būtų galima paspausti globalius ES konkurentus. Tokių pavyzdžių jau yra – Komisijos grasinimai įvesti muitus prekėms iš JAV Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, sušvelnino jo politiką ES atžvilgiu, kreiptasi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos taikomos ekonominės politikos prieš Lietuvą. Tad šių veiksmų precedentas sudaro sąlygas griežtesniam Komisijos ekonominiam veikimui ateityje.

Valstybių abejonės ir ribotos Komisijos galimybės

Tuo tarpu opozicija teigia, kad Komisijos tikslas tėra gilesnė ES integracija. O pati ES neturi tinkamų įrankių plėsti politinę įtaką pasaulyje.

Dažniausia kritika didesniam politiniam Komisijos vaidmeniui yra nepritarimas dėl vienbalsiškumo atsisakymo, sprendžiant bendrus ES užsienio politikos klausimus. Komisija yra pasiūliusi pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos daugumos balsavimo sprendžiant sankcijų, žmogaus teisių bei civilinių misijų klausimus. Tačiau tam prieštarauja mažosios ir euroskeptiškos valstybės–narės (https://www.cer.eu/sites/default/files/pbrief_qmv_15.5.19_1.pdf). Jos baiminasi, kad būtų nusvertos didesnių valstybių ir Komisijos interesų, bei teigia, kad yra kėsinamasi į jų suverenias galias.

Posūkis link agresyvesnės ekonominės politikos pakenktų ir pačiai ES. Tokie veiksmai trukdytų plėsti eksporto rinkas ir pakenktų vietinių sektorių (pvz., žemės ūkio) apsaugos priemonėms (https://www.project-syndicate.org/commentary/eu-geopolitical-commission-economic-power-by-daniel-gros-2019-12?mc_cid=847ce1bd7e&mc_eid=4568052dcc&barrier=accesspaylog). Konkuravimas su Kinija tokiuose regionuose, kaip Balkanai, irgi būtų nenaudingi. Siekiant atsverti Kinijos įtaką, ES tektų švaistyti pinigus ekonominiu ir socialiniu aspektu nenaudingiems infrastruktūros projektams, o tai prieštarautų ekonominės pagalbos taisyklėms.

Komisija taip pat neturi pajėgumų gilinti ES gynybos sąjungą. Valstybių kariuomenės susiduria su įrangos trūkumu, kuris turėjo dar labiau padidėti tiekiant karinę paramą Ukrainai. Tad prioritetas turėtų būti ne naujiems pasiūlymams, o jau sutartų projektų įgyvendinimui. Vienas iš tokių projektų – ES kovinės grupės, kurių kiekvieną sudaro apie 1500 karių. Nors formaliai galimos aktyvuoti krizių metu, tačiau to niekada nebuvo padaryta, nes šalys nesusitarė, kaip jas naudoti (https://www.investigate-europe.eu/en/2022/military-power-eu-your-questions-answered/).

Lietuvos interesai

Lietuvoje palaikymas aktualiausiems geopolitinių Komisijos pasiūlymams skiriasi. Vienbalsiškumo atsisakymą ES užsienio politikos srityje visuomenė palaikytų, o politikų pozicijos išsiskiria. Vieni teigia, jog veto atsisakymas gali lemti Lietuvos įtakos ES sumažėjimą, o kiti, kad veto nebuvimas palengvintų sankcijų, pvz., Rusijai, įvedimą. Lietuva jau yra pasinaudojusi savo veto teise blokuojant ES–Rusijos santykių atnaujinimą po karo Sakartvele. Todėl Lietuvos pozicija dviprasmiška – vienbalsiškumo atsisakymas būtų naudingas svarstant sankcijų klausimus, tačiau prarastume įrankį daryti tiesioginę įtaką ES politikai.

Bendros ES gynybos klausimu, Lietuvos politikai teigia, kad ES neturi konkuruoti, o papildyti NATO. Savo ruožtu, ekspertai tikina, kad dalyvavimas ES gynybos projektuose prisidėtų prie 2 proc. nuo BVP finansavimo gynybai NATO standarto.

Karas Ukrainoje grąžino ES karinių pajėgumų klausimą, tačiau dabartiniai pajėgumai yra minimalūs. Krizės atveju ES galėtų sutelkti iki 5 000 karių. Tuo tarpu vien tik Lietuvoje dislokuotame NATO priešakinių pajėgų batalione šiuo metu yra apie 4 000 sąjungininkų karių, o Rytiniame aljanso krašte aktyvuota 40 000 karių. Dėl tokio pajėgumų skirtumo, Lietuva pirmenybę turėtų teikti NATO, nors nereiktų atsisakyti dalyvauti ir ES gynybos projektuose.

Daugiausiai palaikymo sulaukia ES ekonominio savarankiškumo, energetinės nepriklausomybės ir tiekimo grandinių atsparumo planai. Tai mažintų priklausomybę nuo Rusijos ir Kinijos, o tai lemtų mažesnes galimybes joms spausti ES. Ekonominis savarankiškumas prisidėtų ir prie Lietuvos ekonomikos, ypač kibernetinio saugumo, gyvybės mokslų technologijų, puslaidininkių srityse. Lietuvai būtų naudingi ES ekonominės diplomatijos veiksmai, tokie kaip ES atsakomosios priemonės trečiosioms valstybėms dėl ekonominio spaudimo, kurios galėtų būti naudojamos spręsti ginčui su Kinija. Toks scenarijus Lietuvai būtų naudingas politiniu ir ekonominiu požiūriu.

Lietuvos nesutarimai su Kinija ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos jau sprendžiami europinėje darbotvarkėje, o tai atitinka Lietuvos interesus. Bent netolimoje ateityje svarbu išlaikyti vienbalsiškumo užsienio politikoje status quo, o pagrindinius gynybos klausimus spręsti NATO formate. Tad veiksmingos geopolitinės Komisijos atveju, Lietuva galėtų maksimizuoti savo ekonominę naudą ir išsaugotų veiksmingus įrankius veikti ES užsienio politiką.

Vis dėlto, Komisijos paskelbtos naujos gairės dėl ES sankcijų tranzitui į Kaliningrado sritį rodo, kad Komisija vis dar negeba užimti tvirtos geopolitinės pozicijos. Tvirta pozicija nereiškia konfrontacijos didinimo su kitomis šalimis. Dabartinėje situacijoje, geopolitinė Komisija turėtų parodyti principinę poziciją, atlaikyti politinį spaudimą, o ne nusileisti Rusijos informacinio karo šantažui. Tačiau to nepavyksta padaryti, todėl šios Komisijos geopolitine vadinti dar negalime.

Tekstas parengtas Jean Monnet Chair profesoriaus Ramūno Vilpišausko VU TSPMI dėstomo kurso – Europos Sąjungos viešoji politika – metu.

Perspausdinta iš lrt.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.