Žmonėms nepatinka viena Skvernelio biografijos aplinkybė: tai gali turėti įtakos rinkimams. A. Ramonaitės ir M. Jastramskio komentarai

Premjerui Sauliui Skverneliui kelyje į prezidento poziciją, jeigu jis pats apsispręstų to siekti, gali pakišti koją jo biografijos aplinkybė. Žmonės prisimena, ir jiems tai nepatinka, kad jis buvo policininkas, rodo tyrimai.

„Žiūrint iš politinės psichologijos pusės, nėra viskas taip paprasta, kad vienas tipažas visiems žmonėms patiktų. Tai iš dalies priklauso ir nuo paties žmogaus psichologinio tipažo“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

Tačiau, pasak mokslininkės, egzistuoja tam tikros savybės, kurių žmonės tikisi iš politinių lyderių. Lietuvoje žmonės nori, kad lyderis būtų sąžiningas ir kompetentingas.

„Labai banalu, bet šitos savybės yra tos, kurias privalo turėti visi lyderiai“, – A. Ramonaitė.

Dėl kitų savybių – ar lyderis turi būti griežtas ir tvirtas, ar kaip tik – draugiškas ir šiltas, skirtingos rinkėjų grupės turi skirtingas nuomones, teigė mokslininkė. Pasak jos, tai gali priklausyti nuo ideologinių pažiūrų, žmogaus konservatyvumo arba atvirumo.

„Dėl to vieno žmogaus, kuris visiems įtiktų, galbūt, ir negali būti. Bet žmonės įžvelgė bendrąsias lyderiui būtinas savybes S. Skvernelyje 2016 m. Seimo rinkimuose, kai jis buvo sąrašo lyderis“, – sakė A. Ramonaitė.

Trūkumai susiję su biografija

Tačiau politologė atkreipė dėmesį, kad ne viskas žmonėms apie jį patinka.

„Dažnai žmonės mini, kad jis yra buvęs policininkas. Kai kurie įžvelgia tame ir privalumų, bet dažniau tai minima kaip trūkumas netgi kandidatuojant į Seimą ir galvojant apie Ministro Pirmininko poziciją. Tai kalbant apie prezidento poziciją, tikriausiai, tai būtų dar labiau ryškinama kaip trūkumas“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkai giliau netyrė ir neturi atsakymų į klausimą, kodėl tai yra regima kaip trūkumas.

Pasak politologės, dar S. Skverneliui gali pakišti koją patirties tarptautinėje politikoje trūkumas.

„Jis labiau įsivaizduojamas Ministro Pirmininko pozicijoje, ir tai kai kas mano, kad jis kaip ministras buvo geras, o Ministro Pirmininko pozicija jam – kaip ir aukštoka. Tuo labiau prezidento pozicijoje neužtenka tokios savybės kaip gebėjimas tvarkytis konkrečioje sferoje“, – sakė A. Ramonaitė.

Galia susikoncentruotų „valstiečių“ rankose

Jeigu S. Skvernelis laimėtų prezidento rinkimus, bent iki 2020 m. Seimo rinkimų, visi galios centrai – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra susikoncentruotų valstiečių-žaliųjų arba su jais susijusių asmenų rankose. Senose demokratijose tai būtų laikoma netgi geru ženklu, bet jaunose – galiai koncentruojantis vienose rankose kyla visokių iššūkių, pastebi politologai.

VU TSPMI dėstantis doc. dr. Mažvydas Jastramskis teigė, kad bendrai yra manoma, kad demokratijoje, kad institucijų santykiai efektyviai veiktų kaip tik nėra gerai, kai prezidentas ir parlamentas yra iš skirtingų daugumų.

„Bet čia yra standartinė teorija. Tiesioginiai prezidento rinkimai akademinėje literatūroje yra kritikuojami dėl to, kad jie sukuria tokį sugyventinio režimą, kai prezidentas būna iš vienos partijos arba nepartinis, o parlamentinė dauguma – kita. Tai reiškia, kad valstybėje tvyro nuolatinė tarpinstitucinė įtampa. Ką mes ir matome“, – sakė M. Jastramskis.

Tačiau mokslininkas pastebėjo, kad jaunose demokratijose (kokia yra ir Lietuvoje) daugumas turintys žmonės kartais yra linkę per daug peržengti demokratinio proceso ribas.

„Žiūrėdamas, į tai, kas atsitiko Vengrijoje, kai 2010 m. „Fidesz” gavo konstitucinę daugumą Parlamente, svarstau, kad, galbūt, ir yra gerai, kai yra tam tikra atsvara, ir prezidentas yra nepartinis“, – sakė M. Jastramskis.

A. Ramonaitė, be Vengrijos, dar paminėjo ir situaciją Lenkijoje. Šios šalys suka autoritarizmo keliu. Tačiau pas mus, pasak mokslininkės, situacija yra palankesnė, nes pati valstiečių-žaliųjų frakcija nėra visiškai vienalytė.

„Bet, jeigu tai būtų labai disciplinuota, tvarkinga partija, S. Skvernelis būtų aiškus vienvaldis jos lyderis, tada situacija būtų tikrai rimta“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė pabrėžė, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja, kad prezidentas turi būti nepartinis, jis turi atsiriboti nuo partinių interesų.

S. Skvernelis nepriklauso Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai, tačiau jis vedė šios partijos sąrašą į Seimą 2016 m., ir yra koalicijos deleguotas premjeras.

Lietuvos valstiečių žaliųjų atstovas Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad LVŽS kol kas neturi kitų galimų kandidatų į ministrus, rašė BNS. Plačiau apie tai galima paskaityti čia.

Perspausdinta iš Delfi.lt

Šiame komentare pateikiama autoriaus nuomonė, VU TSPMI už jo turinį neatsako.