Tarptautinė konferencija ir dirbtuvės „Transformacijos naratyvai be „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“: giliosios istorijos Vidurio ir Rytų Europoje“ (archyvas)

Pastaruoju metu liberali demokratinė tvarka susiduria su populizmo iššūkiu. Populizmas Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) bent iš dalies gali būti siejamas su 1990 m. prasidėjusia pokomunistine transformacija. Šis transformacinis periodas sukėlė ne tik žmonių entuziazmą, džiugesį ir euforiją (Trnka 2012), bet ir reiškė „kultūrinę traumą“ jį išgyvenusioms visuomenėms (Sztompka 2000), ypač individams ir grupėms, kurie prarado turėtą statusą ir buvo priversti susitaikyti su gyvenimo kokybės pokyčiais. Populiariajame ir tam tikru mastu moksliniame diskurse (pvz., Jarosz 2005) ši grupė dažnai apibūdinama kaip transformacijos „pralaimėtojai“ (supriešinant su „laimėtojais“). Neigiamas sisteminio ir ekonominio perėjimo poveikis laikomas esminiu kintamuoju, galinčiu paaiškinti tiek pastarojo meto populizmo stiprėjimą posocialistinėse visuomenėse (pvz., Ágh  2016;  Minkenberg  2017), tiek pasaulyje pastebimą paramos populizmui augimo tendenciją (pvz.,  Kriesi  et  al.  2006;  Norris & Inglehart 2019). 

Vis dėlto taip pat pastebima, kad pati „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ kategorizacija yra įsišaknijusi dominuojančioje neoliberalioje paradigmoje (Kaźmierska 2019) ir nebūtinai atspindi paveiktų individų „gyvenimiškąsias patirtis“. VRE gyventojų pasakojimai apie politinio režimo pasikeitimą ir apie gyvenimą šiandien neatitinka „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ skirties bei neleidžia lengvai kalbėtojo priskirti vienai ar kitai kategorijai. Vietoje savo biografinių trajektorijų vertinimo vien ekonominiais ar materialiniais terminais, pasakojama apie laimėjimus asmeniniame ir profesiniame gyvenime, orumo ir socialinis pripažinimo vertybes, įprastus, prisitaikymo pažymėtus ir mažai pastebimus gyvenimus (pvz., Marody et al. 2019). 

Taigi dabartinės VRE regiono politinės dinamikos suvokimas gali būti praplėstas tiriant „giliąsias istorijas“ (Hochschild 2016), t. y., asmeninės „tiesos“ patirtis, pasakojimus iš pasakotojo perspektyvos (angl. feels-as-if stories, Ibid.), dažnai vystomus per emocijas: 

• Kaip apie transformaciją kalba patys VRE piliečiai? Kaip jie pasakoja apie pagrindinius transformacijos iššūkius (o taip pat ir galimybes)? 
• Kaip šie naratyvai vysto ar prieštarauja vis dar dominuojančiam pasakojimui apie transformacijos „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“? 
• Ar šie pokomunistinio regiono gyventojų naratyvai yra persmelkti aiškių pasikartojančių emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar apmaudo? Jei taip, kokios šių emocijų priežastys? 

• Kokių esama skirtingų transformacijos pasakojimų tipų ir sluoksnių? Kaip jie vienas kitą papildo arba vienas kitam prieštarauja? 

2021 m. birželio 17-18 d. vykusiame renginyje „Transformacijos naratyvai be „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“: giliosios istorijos Vidurio ir Rytų Europoje“ minėti klausimai analizuoti skirtingų VRE regiono visuomenių kontekste. Renginį sudarė konferencija ir dirbtuvės. Jame dalyvavo įvairių šalių tyrėjai, besidomintys giluminiu aprašytų temų permąstymu. 

Konferencija (pirmąją renginio dieną, birželio 17 d.) buvo skiriama pranešimams, nagrinėjantiems aukščiau išvardytus klausimus. Pranešimus skaitė įvairiose šalyse dirbantys skirtingų disciplinų tyrėjai. 

Dirbtuvės (antrąją renginio dieną, birželio 18 d.) buvo organizuojamos tyrėjams, besidomintiems „giliųjų istorijų“ metodologija bei suinteresuotiems glaudesnio bendradarbiavimo galimybėmis ir duomenų, susijusių su regiono sisteminės transformacijos dinamika, palikimu ir ilgalaikėmis pasekmėmis, lyginamąja analize. 

Dirbtuvių tikslas – jau surinktų duomenų lyginimas. Kokybinių interviu rinkiniai ir giluminės tekstų analizės dažnai naudojami atvejo studijoms ir nepanaudojami platesniems kelių šalių ar kelių kultūrinių kontekstų palyginimams. Siekta ieškoti galimų skirtingų tyrimų projektų, aplinkų ir kontekstų sąlyčio taškų. Pagrindinė dirbtuvių dalis buvo skirta sąsajų tarp atliktų tyrimų identifikavimui ir bendrų mokslinių analizių planavimui.

Po dirbtuvių pateikiamas specialaus „giliosioms transformacijoms“ skirto numerio pasiūlymas vienas iš pagrindinių šio tyrimo lauko mokslinių žurnalų (pvz., East European Politics and Societies, European Journal of Cultural and Political Sociology, Emotions and Society). Taip pat tikimės ilgalaikio dalyvių įsitraukimo į tyrimų tinklą, skirtą tarpdisciplininei emocinių pokyčių VRE regione analizei.

Renginys yra projekto „Transformacija kaip sovietinio modernybės projekto demontavimas“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MOD-21-6), dalis.

Zsuzsa Gille, Sociologijos departamento profesorė, Globalių studijų programos vadovė Ilinojaus (Urbana-Champaign) universitete. Profesorė taip pat yra viena iš knygos The Socialist Good Life: Desire, Development, and Standards of Living in Eastern Europe, Indiana University Press (šiuo metu leidžiama) redaktorių bei knygos Post-communist nostalgia, Berghahn Books (2010), autorė.

Nicolas Demertzis, Atėnų universiteto Komunikacijos ir žiniasklaidos studijų departamento profesorius, Atėnų universiteto Nacionalinio socialinių tyrimų centro direktorius. Knygų Emotions in Politics: The Affect Dimension in Political Tension (2013) ir The Political Sociology of Emotions: Essays on Trauma and Ressentiment (2020) autorius. 

2021 m. birželio 17 d.

10:00 – 10:15 Konferencijos atidarymas

10:15 – 11:00 Pagrindinis pranešimas (įrašas prieinamas VU TSPMI Facebook profilyje). Zsuzsa Gille, Professor of Department of Sociology, Director of Global Studies Program at University of Illinois at Urbana-Champaign. Desire, Work, and Political Subjectivity in State and Postsocialism

11:15 – 12:30 

Sesija Deep political transformations (moderatorė: dr. Jogilė Ulinskaitė, VU TSPMI)

Ainė Ramonaitė, Institute of International Relations and Political Science, Vilnius University. Demolishing kolkhozes as the “deep story“ in Lithuania

Vineta Kleinberga, Faculty of European Studies, Rīga Stradiņš University, Latvia. Embedded in nature? Formation of the Latvian identity narrative at the outset of the collapse of the Soviet Union

Sabine Volk, Jagiellonian University Kraków. “The East shows how it’s done”: Populist reframing of national, regional, and local identities in contemporary eastern Germany

Neringa Klumbytė, Miami University, USA. Populism revisited: liberalism and populism in the 2000s electoral politics in Lithuania

Sesija Deep Transformations: Culture and the Self (nuotoliniu būdu, moderatorė: prof. dr. Maja Sawicka, Varšuvos universitetas)

Magdalena Kowalska, Nicolaus Copernicus University in Toruń, Mariusz Zięba SWPS University of Social Sciences and Humanities, Warsaw, Poland. Romantic losers and Bildung winners? Polish transformation narratives and their alternatives

Leena Kurvet-Käosaar, Institute of Cultural Research, University of Tartu. Contested Be/Longing: Europe in Estonian Post-Soviet Life Writing

Elza Lāma, University of Latvia, Faculty of Social Sciences.
‘I can’t complain. They raised us without disposable diapers’: The “Deep Story” Behind Relationships of New Mothers and Their Mothers in Latvia

Giedrė Plepytė-Davidavičienė, Institute of Sociology at the Lithuanian Centre for Social Sciences. In search for happiness: the first-person stories of self-transformation

12:30 – 14:00 Pietų pertrauka

14:00 – 15:00 Sesija: Urban deep stories (moderatorius: doktorantas Žilvinas Švedkauskas, Tiubingeno universitetas)

Gala Nettelbladt and Madlen Pilz, Leibniz Institute for Research on Society and Space. ‘Enough is enough’: The deep story of defensive urban citizenship articulations in Cottbus and Halle, East Germany

Maija Burima, Daugavpils University. Projection of Soviet Military Hegemony in Environmental Narratives of the “Divided City”: the Phenomenon of военний городок

Natalia Otrishchenko, Center for Urban History of East Central Europe, Lviv, Ukraine. “Some Kind of Numbness”: 1990s in Professional Biographies of Lviv Urban Planners

15:15 – 16:15 Sesija: Memory of Transformations (moderatorė: doktorantė Liucija Vervečkienė, VU TSPMI)

Monika Verbalytė, Europa-Universität Flensburg. Deep Transformations: Emotional Experiences after the Post-Communist Change

Dovilė Budrytė, Faculty of Political Science, Georgia Gwinnett College. Description of Current Research: Traumatic Memory, Transformed Narratives and Crises: Insights from Eastern Europe

Violeta Davoliūtė, Institute of International Relations and Political Science, Vilnius University. Unfinished Transitions and Historical Memory: Personal Narratives and the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania

16:30 – 17:30 Pagrindinis pranešimas (įrašas prieinamas VU TSPMI Facebook profilyje). Nicolas Demertzis, Professor at the Department of Communication and Media Studies of the University of Athens and Director of the National Centre for Social Research. Traumatic and post-traumatic vicissitudes: Justice, forgiveness, ressentiment

17:30 – 18:30 Aimee Herring, University of South Carolina, Vaida Pilibaitytė, Lithuanian National Radio and Television. Audio-Storytelling as Inquiry

Klausymo sesija: „The Way, The Crossroad, Alanis and Me“, LRT RADIO documentary by Vaida Pilibaitytė, 2019 (lietuvių k., titrai anglų k., 33 min.)

Jogilė Ulinskaitė, Vilniaus universitetas (jogile.ulinskaite@tspmi.vu.lt)

Maja Sawicka, Varšuvos universitetas (m.sawicka@is.uw.edu.pl)  

Monika  Verbalytė,  Flensburgo Europos universitetas (monika.verbalyte@uni-flensburg.de).