Tarptautinė konferencija „The Past and Future of Public History“

„Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį. Kas valdo dabartį, tas valdo praeitį“.

Distopinė George’o Orwell’o vizija nuo knygos „1984“ išleidimo 1949 m. tapo tik dar aktualesnė. Plintant skaitmeninėms komunikacijos technologijoms, valstybės ir individai vis dažniau geba manipuliuoti gyventojais pasitelkdami tendencingus pasakojimus apie praeitį.

Tačiau siekis formuoti ateitį pasitelkiant praeities reprezentacijas neprivalo būti piktavališkas. 1949 m. Vokietijos nacionalsocializmo epochos istorijos institutas buvo įgaliotas dokumentuoti, analizuoti ir šviesti visuomenę apie nacizmą ir jo nusikaltimus, kad šie niekada nebepasikartotų. Remiantis Vokietijos pavyzdžiu, šiuolaikinės istorijos institutų tinklas sparčiai plėtėsi ir prisidėjo prie demokratijų įsitvirtinimo pokario Vakarų Europoje.

Vidurio ir Rytų Europos „atminties institucijos“, įsteigtos siekiant stiprinti demokratijos plėtrą ir skatinti Europos integraciją, kartais yra siejamos su istorinių tyrimų politizavimu, neįtraukiais atminimo įamžinimo būdais bei pasenusiais tyrimų metodais ir praktikomis. Tuo tarpu Europos istorijos namai Briuselyje buvo įkurti siekiant įgyvendinti europinės atminties idėją.

Konferencija „The Past and Future of Public History“ kviečia dalyvius apsvarstyti „šiuolaikinės istorijos“ institutų steigimą po Antrojo pasaulinio karo, „nacionalinės atminties“ institutų steigimą po Šaltojo karo ir „europinės atminties“ institutų steigimą po ES plėtros į Rytus kaip tris visuomeninės istorijos aktyvizmo bangas ir įvertinti, kokia galėtų būti kita banga.

Požiūris į visuomeninę istoriją skirtingu metu ir skirtingose erdvėse ganėtinai skyrėsi, tačiau visus juos sieja pagrindinis siekis – perteikti praeitį skatinant įvairių visuomenės grupių dalyvavimą ir įsitraukimą.

Konferencija vyks 2025 m. spalio 9-10 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Kviečiame teikti pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus. Santrauką (iki 250 žodžių) ir trumpą biografiją iki 2025 m. kovo 31 d. pateikti galite užpildydami šią anketą. Su atrinktais pranešėjais bus susisiekta iki 2025 m. gegužės 19 d. Labai raginame renginyje dalyvauti gyvai, tačiau atskirais atvejais bus sudaroma galimybė konferencijoje dalyvauti nuotoliniu būdu. Pageidaujamą dalyvavimo būdą nurodykite apklausoje. Konferencijos kalba – anglų.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis el. paštu info@europast.vu.lt.

Atsisiųskite kvietimą PDF formatu.

Ši konferencija yra projekto, kuriam finansavimą skyrė Europos Sąjunga pagal WIDERA programą (EUROPAST projektas, dotacijos sutarties Nr. 101079466), dalis.

Jan Kubik – Rutgers universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius ir Londono universiteto koledžo (UCL) Slavų ir rytų Europos studijų mokyklos, kuriai vadovavo 2015-2017 m., profesorius emeritas. Mokslininkas 2020 m. ėjo Rytų Europos ir Eurazijos studijų asociacijos prezidento pareigas, o 2018 m. tapo Lenkų menų ir mokslų instituto Amerikoje (PIASA) apdovanojimo už nuopelnus laureatu. J. Kubik (kartu su Richard Mole) vadovauja dviem tarptautiniams projektams – Delayed Transformational Fatigue in Central and Eastern Europe (FATIGUE) ir Populist Rebellion Against Modernity in 21st-century Eastern Europe (POPREBEL). Mokslininkas yra ne vieno leidinio autorius, tarp kurių The Power of Symbols against the Symbols of Power; Rebellious Civil Society: Popular Protest and Democratic Consolidation in Poland, 1989-1993 (kartu su Grzegorz Ekiert); Anthropology and Political Science (kartu su Myron Aronoff); Postcommunism from Within. Social Justice, Mobilization, and Hegemony (redagavo kartu su Amy Linch); and Twenty Years After Communism: The Politics of Memory and Commemoration (kartu su Michael Bernhard). J. Kubik šiuo metu rengia keletą publikacijų, besiremiančių FATIGUE ir POPREBEL projektų rezultatais. Savo magistro laipsnį (sociologija ir filosofija) mokslininkas įgijo Krokuvos Jogailaičių universitete (Lenkija), o Niujorko Kolumbijos universitete – daktaro laipsnį (antropologija, su pagyrimu). 

Sarah Gensburger yra politikos mokslų profesorė, atminties sociologė ir Holokausto istorikė Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir Sciences Po Paris. 2021-2024 m. mokslininkė ėjo Atminties studijų asociacijos prezidentės pareigas. S. Gensburger yra kuravusi ne vieną parodą, viešosios istorijos projektą ir tinklalaidę. Profesorė yra penkiolikos knygų politikos mokslų, sociologijos ir istorijos temomis autorė, įskaitant knygas anglų kalba: The Covid-19 Pandemic and Memory. Remembrance, commemoration, and archiving in crisis redaguota kartu su Orli Fridman, Palgrave, 2024 (tik anglų kalba); De-Commemoration. Removing statues and renaming streets, redaguota kartu su Jenny Wustenberg, Berghahn Books, 2023 (išversta į prancūzų kalbą kartu su Fayard, 2023); Administrations of Memory. Transcending the Nation and Bringing back the State in Memory Studies, redaguota kartu su Sara Dybris McQuaid, Springer, 2022 (tik anglų kalba); Beyond Memory. Beyond Memory. Can we really learn from the past?, kartu su Sandrine Lefranc, Palgrave, 2020 (versta iš prancūzų kalbos, taip pat išversta į arabų ir ispanų kalbas); Memory on my doorstep. Chronicles of the Bataclan Neighbourhood (Paris, 2015-2016), Leuven University Press, 2019 (versta iš prancūzų kalbos); Witnessing the Robbing of the Jews. A Photographic Album, Paris 1940-1944, Indiana University Press, 2015 (versta iš prancūzų kalbos) ir National Policy, Global Memory. The Commemoration of the Righteous among the Nations from Jerusalem to Paris, Berghahn Books, 2016 (versta iš prancūzų kalbos).

Informacija rengiama.

Mokslinis komitetas

Violeta Davoliūtė

Barbara Törnquist-Plewa

Thomas Cauvin

Dovilė Budrytė

Odeta Rudling

Andrius Povilas Stepavičius

Renginio koordinatorė

Rūta Matimaitytė