Išleidimo metai: 2007
Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla
Kalba: Lietuvių
Puslapiai: 251
Aprašymas:
Monografijoje siekiama nustatyti, ar ES gali formuotis bendras gynybos identitetas. Naudojant konstruktyvistinę tarptautinių santykių perspektyvą, […], atlikta empirinė ES gynybos identiteto analizė. Monografijos teorinis pagrindas yra A. Wendt socialinio konstruktyvizmo perspektyva. Pasirinkimas grindžiamas tuo, kad tradicinės pozityvistinės tarptautinių santykių perspektyvos nesuteikia teorinių instrumentų identitetų tyrimams. […] Socialinis konstruktyvizmas, skirtingai nuo kitų post-pozityvistinių krypčių, visiškai nepaneigia nei pozityvistinės ontologijos, nei priežastinio aiškinimo, nei teorijų testavimo svarbos. Tai įgalina formuluoti moksliškai pagrįstas hipotezes bei jas tikrinti. Remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių paradigma, teorinėje dalyje išgryninamas gynybos identiteto apibrėžimas. Bendras gynybos identitetas parodo, kad šį identitetą turinčiose valstybėse egzistuoja tarpusavyje neprieštaraujančios strateginės bei karinės kultūros ir bendras vaidmens, susijusio su karinio instrumento naudojimu, tarptautinėje sistemoje suvokimas. ES bendras gynybos identitetas yra formuojamas tiek struktūros (t.y. ES), tiek vienetų (t.y. valstybių narių). Todėl monografijoje atliekamas dviejų lygmenų tyrimas. Pirma, tiriamos kintamųjų reikšmės ES lygmenyje, antra – valstybėse narėse. Nagrinėjamos tos šalys, kurių strateginės kultūros ir požiūriai ES vaidmenį tarptautiniuose santykiuose yra pripažįstami kaip labiausiai išsiskiriantys: Jungtinė karalystė, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Lenkija. Viena iš svarbiausių tyrimo išvadų – ES bendro gynybos identiteto formavimosi galimybės yra ribotos dėl valstybėse narėse egzistuojančių skirtingų ES tarptautinio vaidmens sampratų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]
Cituoti kaip: Šešlgytė, M. (2007) Europos Sąjungos bendro gynybos identiteto problema. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
