„Lenkiškasis“ istorijos veiksnys Lietuvos politikoje

temp
Autoriai
Dr. Vladas Sirutavičius
Dr. Raimundas Lopata

Išleidimo metai: 2011

Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla

Kalba: Lietuvių

Puslapiai: 116

 

Aprašymas:

Knygoje pristatomas tyrimas – mokslinių tyrimų projekto „Istorijos politika kaip tautos ir valstybės konstravimo veiksnys“ dalis. Knygą sudaro du straipsniai. Pirmajame analizuojama Lietuvos–Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo 1994 m. sutarties genezė. Tyrėjų objektas buvo tarpvalstybinių sutarčių genezės ir išorės mechanizmo identifikavimas. Šios analizės tikslas – atsakyti į klausimą, koks buvo Suvalkų sutarties vertinimų vaidmuo rengiant 1994 m. tarpvalstybinę sutartį. Atsakymui svarbios kelios aplinkybės, turėjusios tiesioginę įtaką sutarčiai pasirašyti. Pirmoji – tai Lietuvoje istorinėje sąmonėje susiformavusi ir įsitvirtinusi tam tikra Suvalkų sutarties vertinimo tradicija. Antroji – istorinės praeities vertinimo svarba. Antrajame tekste nagrinėjamos visuomeninės-politinės diskusijos dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo ir konkrečių į jį įtraukiamų istorinių datų, daugiausia dėmesio skiriant parlamentinei iniciatyvai papildyti šį įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas – vienas iš valstybės istorijos politikos instrumentų. Jo paskirtis – įprasminti tas praeities reprezentacijas, kurios formuotų kolektyvinę atmintį, tapatybę, skatintų tautos integraciją ir ideologiškai, struktūriškai-teisiškai bei geopolitiškai apibrėžtų Lietuvos valstybingumo modelį. Politinė praktika rodo, kad įstatymas dažnai naudojamas ir kaip lobistinis, tam tikras socialines grupes galintis proteguoti mechanizmas.

 

Cituoti kaip: Sirutavičius, V., Lopata, R. (2011) „Lenkiškasis“ istorijos veiksnys Lietuvos politikoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.