16-oji metinė Vokietijos, Šiaurės ir Baltijos šalių forumo konferencija
Atsižvelgiant į bendrus vietinius, Europos ir pasaulinius iššūkius, Vokietijos, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas gali atlikti svarbų vaidmenį. Donaldo Trumpo perrinkimas dar kartą išryškino Europos vienybės poreikį. Transatlantinis bendradarbiavimas, kuris anksčiau buvo laikomas savaime suprantamu, dabar yra su įtrūkimais. Todėl Europos valstybės turi kurti strategijas, leidžiančias veikti greitai ir ryžtingai, nepriklausomai nuo politinės vadovybės Baltuosiuose rūmuose.
Techniniai aspektai taip pat yra svarbūs. Potenciali kritinės infrastruktūros žala pabrėžia būtinybę užtikrinti tvirtą apsaugą, ypač atsižvelgiant į modernias grėsmes, tokias kaip dronų ir kibernetinės atakos prieš energetikos ir povandeninę infrastruktūrą. Baltijos šalių integracija į Europos elektros tinklą 2025 metais yra svarbus žingsnis pirmyn ir pabrėžia būtinybę suderinti saugumą su tvarumu. Tuo pačiu metu ES plėtra įgauna naują geopolitinį skubumą. Vis dėlto nei ES, nei kandidatės šiuo metu nėra pasirengusios plėtrai, o tai kelia riziką dėl reikšmingų vėlavimų, kurie gali būti žalingi abiem pusėms. Visose šiose temose dažnai išnyksta ribos tarp vidaus ir užsienio politikos. Be to, žmonių emocinis požiūris į užsienio politikos klausimus gali sukelti socialinę poliarizaciją šalies viduje. Jei ji taps per stipri, tai ilgainiui gali kelti grėsmę demokratiniams pagrindams.
Tai tik dalis įžvalgų iš 16-osios Vokietijos, Šiaurės ir Baltijos šalių forumo, kurį organizavo IEP kartu su savo Lietuvos partneriu – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (VU TSPMI). Forumą Vilniuje subūrė planuotojai ir analitikai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos ir Švedijos, kad aptartų bendrus iššūkius ir interesus.
Forumo branduolį sudarė uždaros ekspertų diskusijos. Renginio pradžioje viešoje dalyje dalyvius pasveikino IEP direktorė prof. dr. Funda Tekin ir VU TSPMI mokslo prodekanas dr. Vilius Mačkinis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasakė pagrindinę kalbą apie saugumo ir gynybos bendradarbiavimą ES ir NATO, kurią vėliau aptarė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann ir Švedijos gynybos universiteto prorektorė bei mokslinių tyrimų vadovė prof. dr. Malena Britz. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorė Europai ir klimatui dr. Anna Lührmann dalyvius pasveikino vaizdo žinutėmis.
Teksto autorius: IEP.
