Kvietimas teikti santraukas kolektyvinei monografijai „Visuomeninės istorijos lūžio taškai Europoje po 1945 m.“
Temos: visuomeninė istorija, atminties studijos, istorija, politikos mokslai, tarptautiniai santykiai, kultūros studijos, Europos studijos.
Santraukų (anglų k.) pateikimo terminas: 2023 m. gruodžio 20 d.
Skyrių juodraščių (anglų k.) pateikimo terminas: 2024 m. liepos 1 d.
Galimybė dalyvauti konferencijoje: 2024 m. vasara, Liuksemburgas.
Santraukas ir kilusius klausimus prašome siųsti el. pašto adresu: publichistory@tspmi.vu.lt.
Redaktoriai: Violeta Davoliūtė (Vilniaus universitetas) ir Felixas Ackermannas (Hageno universitetas).
Būdai, kuriais saugoma, įamžinama, komunikuojama ir mokoma praeitis, gali skatinti arba stabdyti socialinę ir politinę raidą. Skaitmeninių technologijų ir socialinės žiniasklaidos plėtra sudarė sąlygas skleisti dezinformaciją apie praeitį, didindama istorinį priešiškumą ir socialinę nesantaiką. Tačiau tos pačios technologijos taip pat gali demokratizuoti istorines praktikas, įgalinti ir įtraukti piliečius į kritines diskusijas apie praeitį.
Šis sudarytas leidinys yra Europos horizonto programos projekto EUROPAST dalis (finansavimo sutarties numeris 101079466). Projektą drauge įgyvendina Vilniaus Universitetas (koordinuojanti institucija), Leibnico Šiuolaikinės istorijos centras (Vokietija), Lundo universitetas (Švedija), Šiuolaikinės ir skaitmeninės istorijos centras (Liuksemburgas).
EUROPAST į visuomeninę istoriją žvelgia kaip į normatyvinę praktiką, kuria siekiama įtraukti piliečius į praeities bendrakūrą ir perteikimą taip, kad a) būtų stiprinama socialinė sanglauda, atsparumas ir demokratija ir b) būtų laikomasi etinių ir profesinių tiesos standartų pristatant praeitį. Vis dėlto realiame pasaulyje šios normos retai būna pilnai įgyvendinamos.
Šiame leidinyje siekiama kritiškai apžvelgti, kaip po 1945 m. Europoje buvo praktikuojama visuomeninė istorija, įvertinti, kaip buvo minimos kontroversiškos sukaktys. Istorijos mokytojai, muziejų kuratoriai, socialiniai aktyvistai ir politikai dažnai mini istorinius lūžius ar kontroversiškas sukaktis, kad galėtų pasiremti praeitimi, siekdami patraukti ir paveikti adresatus dabartyje.
Istorijos, atminties, kultūros studijų, komunikacijos, tarptautinių santykių ir kitų susijusių sričių mokslininkai kviečiami teikti pasiūlymus knygos skyriams, kuriuose būtų nagrinėjami žemiau pateikiami klausimai, susiję su tam tikro istorijos lūžio / posūkio po 1945 m. minėjimu.
- Ištakos: Kaip, kada ir kodėl kilo kampanija(-os), kuria(-iomis) siekta atkreipti dėmesį į tam tikrą kritinį istorijos momentą ar jo metines?
- Veikėjai ir įtraukumas: Kas inicijavo kampaniją, kas jai priešinosi, kokie buvo jų motyvai, įtraukties ir atskirties politika bei lyčių vaidmuo?
- Vieša vs. privatu: Ar kampaniją inicijavo ir vykdė valstybė, ar visuomenė?
- Akademinės bendruomenės įsitraukimas: Kokį vaidmenį atliko mokslininkai, kurdami žinias ir formuodami naratyvines struktūras, taikomas aptariamose kampanijose?
- Vystymasis ir susipynimas: Kaip laikui bėgant keitėsi šio posūkio taško reprezentacijos nacionaliniu, transnacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis?
- Poveikis ir įsitraukimas: Kokie buvo kampanijos(-ų) rezultatai, palyginti su pagrindinių veikėjų pirminiais ketinimais? Kaip buvo veikiamos ir (arba) įtraukiamos įvairios adresatų grupės?
- Materialumas ir žiniasklaida: Kokį vaidmenį atliko paminklai, viešosios erdvės, komunikacijos technologijos ir viešoji politika (cenzūra, spauda, radijas ir televizija, socialinė žiniasklaida, skaitmeninimas)?
Nors aptariamu lūžio momentu gali būti bet kuri praeities data (pavyzdžiui, „Solidarumo“ gimimas 1980 m., Aušvico išvadavimas 1945 m., Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas 1939 m., Trianono sutarties pasirašymas 1920 m., Rygos sutartis 1921 m., Rusios krikštas 988 m. ir t. t.), autoriai turėtų analizuoti, kaip šios datos sukaktis buvo reprezentuojama po 1945 m. vykusioje visuomeninės istorijos kampanijoje. Ypač laukiami lyginamieji ir tarptautiniai tyrimai Rytų-Vakarų arba nacionaliniu-Europos pjūviu.
Skatinami tyrimai, pagrįsti archyviniais tyrimais ir interviu su visuomeninės istorijos praktikais, pilietinės visuomenės veikėjais ir sprendimų priėmėjais. Šiuo leidiniu siekiama pateikti tarpdisciplininį vertinimą, kaip įvairios visuomeninės istorijos prieigos po Antrojo pasaulinio karo – viešos ir privačios, nacionalinės ir transnacionalinės – pasiekė arba nepasiekė savo kultūrinių ir politinių tikslų.
Autoriai, kurių skyriai bus publikuojami leidinyje, taip pat bus pakviesti dalyvauti EUROPAST konferencijoje (2024 m. vasarą Liuksemburge) ir (arba) baigiamojoje projekto konferencijoje (2025 m. pavasarį Vilniuje). Mokslinių tyrimų sklaida apims EUROPAST organizuojamus seminarus, konferencijas bei rengiamus žiniasklaidos pranešimus.
Kvietimą galite atsisiųsti čia.
