Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas: „Studijas reikia rinktis pagal tai, ką sako širdis“

Kas lėmė Jūsų pasirinkimą studijuoti politikos mokslus? Kaip studijos VU TSPMI prisidėjo prie Jūsų pasirinkto profesinio kelio? 

Politikos mokslų studijas pasirinkau gana atsitiktinai – per televizorių pamatęs reportažą apie nesenai įsikūrusį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą Vilniaus Universitete. Kadangi mokiausi KTU Gimnazijoje, kur buvo sustiprintos matematikos, fizikos ir informatikos disciplinos, tai daugiau galvojau apie tiksliuosius mokslus. Dar nebaigęs Gimnazijos, jau buvau priimtas studijuoti į KTU Ekonomikos fakultetą. Kadangi taip lengvai buvau priimtas į Universitetą, nusprendžiau dar pabandyti stoti ir į politikos mokslus bei teisę Vilniaus Universitete. Kadangi pavyko įstoti į VU TSPMI, teko atsisakyti studijų Kaune. Apsisprendimą lėmė ir noras išbandyti save humanitarinėse studijose.  

Studijos VU TSPMI tiesiogiai prisidėjo prie profesinio kelio pasirinkimo, nes tik įstojus į Universitetą pradėjau svajoti apie būsimą diplomato darbą, kuris atrodė labai romantiškas ir įdomus. Tačiau jau vienoje pirmųjų paskaitų mūsų dėstytoja pasakė, jog iš visų įstojusių gal 2-3 studentai ir taps diplomatais. Didžiulėje studentų auditorijoje nuskambėjo gilus atodūsis Vis dėlto turiu pripažinti, jog dėstytoja šiek tiek apsiriko – iš mūsų studentų kartos apie 10 bendramokslių įsidarbino Užsienio reikalų ministerijoje.     

Koks buvo Jūsų pirmasis darbas studijų metu arba po jų? 

Dar bakalauro studijų metais – trečiame kurse – dėstytojas Alvidas Lukošaitis pakvietė laikinai (5 mėnesiams) padirbėti LR Seime, Informacijos analizės skyriuje. Mano pirmasis darbas buvo parengti spaudos ir televizijos žinių apžvalgas Seimo nariams, kurias jie gaudavo savo dėžutėse kiekvieną rytą. Kadangi darbas buvo vakarais, tai netrukdė studijoms. 

Baigus bakalauro studijas ir įstojus mokytis į magistrantūrą TSPMI, teko trumpam sugrįžti į Seimą, padirbėti Seimo nario padėjėju, bet netrukus laimėjau konkursą Užsienio reikalų ministerijoje ir tapau diplomatu. 

Koks buvote studentas, kai studentavote? Ką veikdavote po seminarų, paskaitų? 

Po KTU Gimnazijos studijos VU TSPMI neatrodė kaip neįveikiamas iššūkis, todėl jau trečiame kurse pradėjau neakivaizdžiai studijuoti teisę Mykolo Riomerio Universitete. Vienu metu sugebėjau mokytis dviejose aukštosiose mokyklose ir dar dirbti Seime.  

Tačiau tikrai likdavo laiko ir studentauti. Kadangi gyvenau bendrabutyje Baltupiuose tai, nepaisant griežtos komendanto tvarkos, visa smagiausia veikla po paskaitų vykdavo su ten gyvenančiais studentais, su kuriais tapome viso gyvenimo draugais. Iki šiol susitikę prisimename linksmas istorijas iš bendrabučio laikų. 

Studijų metu vieną vasarą su keliais artimiausias kursiokais vykome padirbėti į JAV, Pensilvanijos valstiją, pagal „Dirbk ir keliauk“ programą. Tai buvo labai naudinga ir įdomi patirtis.  

Vienas smagus prisiminimas iš studijų laikų? 

Vienas linksmesnių prisiminimų buvo išvyka su bičiuliais grybauti į Bezdonių mišką. Vakare turėjo vykti vieno draugo gimtadienis bendrabutyje, turėjome šiek tiek laisvo laiko iki jo, todėl kad laikas neprailgtų, spontaniškai sugalvojome nuvykti pagrybauti porai valandų. Tačiau mūsų grybavimas baigėsi tuo, jog pasiklydome Bezdonių miške.  

Mobilių telefonų dar neturėjome, sukome ratus miške, greitai sutemo, pasigirdo vilkų ar šunų staugimas, todėl po kelių valandų klaidžiojimo sugebėjome išeiti iš miško ir surasti mums nepažįstamą kaimelį. Puolėme belstis į duris, bandydami suprasti, kur esame ir prašydami atsigerti. Dauguma durų neatsidarė, tačiau vienas gyventojas vis dėlto padėjo mums susigaudyti, kur esame ir dar gavome vandens bei lašinių (kurie atrodė kaip niekada skanūs). Gavę patarimus, kaip pasiekti Bezdonis, ten susiradome traukinių stotį, kurioje saugiai kažkiek nusnūdome, o pakilus saulei radome ir savo automobilį. Ryte grįžus į bendrabutį, tiesiai nuvykome pasveikinti jubiliato su pilnais grybų maišais, kuriuos išsaugojome visos ilgos „kelionės“ metu. Buvo smagu matyti nustebusius draugų veidus, nes niekas nežinojo, kur mes buvome pradingę.  

Šiuo metu einate Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas Prancūzijoje. Kokios yra Jūsų profesinės ateities ambicijos, planai, svajonės? 

Paprastai stengiuosi nebrėžti ilgalaikių planų. Iki šiol negaliu skųstis įdomiais darbais, kurie patys mane susiranda. Be darbo Paryžiuje esu 8 metus dirbęs Briuselyje – Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje ES ir Europos Komisijoje. 2013 m. teko Briuselyje prisidėti prie pirmininkavimo ES Tarybai. Darbas Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyr. patarėju užsienio politikos klausimais buvo be galo įdomus ir atsakingas karjeros etapas. Todėl mėgstu darbą, kuriame galima kažką naujo išmokti ir sužinoti, kuris būtų tam tikras iššūkis ir kurio metu būtų galima kažką naujo sukurti.  

Gal galite pasidalinti patarimais moksleiviams bei studentams, kurie renkasi studijų programą arba planuoja karjerą? Kodėl verta studijuoti TSPMI? 

Studijas reikia rinktis pagal tai, ką sako širdis –  kas Jums patinka, apie ką svajojate, kur matote save po 10 metų. Studijos TSPMI padeda sukurti solidų ir tvirtą gyvenimo namo pamatą. Net jeigu ir netapsite diplomatu, įgytas išsilavinimas padės bet kurioje profesijoje. Man diplomato darbas yra įdomus, nes jis yra dinamiškas ir labai praturtinantis. Atvykus į naują šalį, turi sugebėti greitai ją pažinti, susikurti draugų ratą ir svarbiausia atstovauti bei ginti Lietuvos interesus. Tai verčia tave nuolat tobulėti, greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos bei kartu plėsti savo akiratį. Diplomatija – tai kūryba, gebėjimas svajones paversti realybe.