Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institutą (VU TSPMI) pasiekė džiugi žinia – skirtas finansavimas podoktorantūros stažuotės projektui FinTech bandomosios finansinių inovacijų aplinkos plėtros Europoje samprata (FIRSA) (angl. Understanding FinTech Regulatory Sandbox Development in Europe (FIRSA)), kurį įgyvendins politologas, Vidurio Europos universiteto mokslininkas dr. Alfredo Hernández Sánchez (vadovas dr. Vytautas Kuokštis). Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stipendijų programą (angl. Marie Skłodowska-Curie Actions Postdoctoral Fellowships – MSCA PF).
Šiame projekte dr. Alfredo Hernández Sánchez tiria, kaip FinTech sektoriuje veikia bandomosios finansinių inovacijų aplinkos (FRSB), siekiant suderinti inovacijų skatinimą su finansiniu stabilumu ir vartotojų apsauga. FRSB tapo aktualia priemone spręsti FinTech sektoriaus augimo sukeltus reguliavimo iššūkius, tačiau jų vystymosi keliai Europos Sąjungos šalyse labai skiriasi, ir tai lemiančios priežastys nėra pakankamai ištirtos.
„Labai džiaugiamės gavę dotaciją šiam projektui – mums, tai pirmiausia tyrimo svarbos pripažinimas. Pati tema – Fintech politinė ekonomika ir bandomosios finansinių inovacijų aplinkos yra labai svarbi, bet iki šiol labai mažai tyrinėta. Tikimės, kad šis tyrimas padės atskleisti šių platformų veikimo skirtumus tarp valstybių ir suteiks tiek mokslinių, tiek praktinių įžvalgų“, – sako darbo vadovas dr. Vytautas Kuokštis
Kalbėjomės su dr. Hernández Sánchez apie jo projektą „FIRSA“, jau pasiektus rezultatus, iššūkius ir temos pasirinkimo motyvus.
Ką tyrinėja projektas?
Šis projektas nagrinėja bandomosios finansinių inovacijų aplinkos taikymą finansinių technologijų srityje, didžiausią dėmesį skiriant Europos Sąjungos kontekstui. Bandomosios finansinių inovacijų aplinkos – tai inovatyvus reguliacinis modelis, suteikiantis įmonėms galimybę išbandyti naujas finansines paslaugas, susijusias su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, tačiau saugioje aplinkoje, kur yra ribojama rizika prarasti pinigus ar patirti privatumo pažeidimus. Finansų sektorius yra ypač jautrus, todėl šios aplinkos leidžia išbandyti inovacijas be didelės rizikos, užtikrinant, kad technologijos būtų tinkamai reguliuojamos.
Pirmasis tyrimo etapas siekia nustatyti, kodėl kai kurios šalys įgyvendina šias aplinkas, o kitos – ne, taip pat kaip organizuojami išbandymai ir kodėl pasirenkamos būtent tokios struktūros. Antrasis etapas nagrinėja ankstesnius šių aplinkų taikymus, siekiant nustatyti, kurios jų versijos veikia geriausiai, kokie sėkmės rodikliai yra taikomi ir kokie organizavimo skirtumai bei sėkmės veiksniai lemia jų efektyvumą.
Kas paskatino rinktis šią tyrimo kryptį?
Įkvėpimas kilo iš VU TSPMI docento dr. Vytauto Kuokščio tyrimų apie FinTech politinę ekonomiką. Anksčiau domėjausi korupcijos matavimu ir politine ekonomika, tačiau šis projektas suteikė galimybę sugrįžti prie finansų sistemos analizės. Man visuomet buvo įdomu, kaip ekonomika ir politika sąveikauja, o šis projektas yra puiki proga gilinti žinias.
Kokie yra pirmieji tyrimo rezultatai?
Šiuo metu dirbame prie straipsnio, kuriame nagrinėjame, kodėl šalys apskritai nusprendžia diegti reguliavimo platformas. Nors tyrimas vis dar vyksta, jau pastebime tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, atrodo, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis platformų kūrimą, yra valstybės teikiamų elektroninių viešųjų paslaugų išsivystymo lygis. Tai rodo, kad šalys, siekiančios skatinti inovacijas viešajame sektoriuje, dažniau įdiegia tokias platformas nei tos, kurios pirmiausia orientuojasi į finansinį stabilumą.
Tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip reguliavimo platformos yra susijusios su platesniais inovacijų ar finansinio stabilumo siekiais. Tyrimas taip pat padeda nustatyti, ar išsivysčiusios ir besivystančios šalys reguliavimo platformas naudoja skirtingiems tikslams.
Kaip manote, kokią naudą jūsų tyrimas gali duoti tiek mokslui, tiek praktikai?
Manau, kad nauda yra dvejopa. Viena vertus, mokslui tai suteiks daugiau žinių apie tai, kaip veikia šios reguliavimo platformos skirtingose šalyse, kokios praktikos pasiteisina, o kokios galbūt neveikia taip, kaip tikėtasi. Šiandien dar neturime pakankamai duomenų apie tai, kaip jos funkcionuoja – ar tai yra tik teoriniai sprendimai, ar realiai padeda įmonėms eksperimentuoti ir diegti inovacijas. Šis tyrimas padės sistemingiau suprasti šių platformų veikimo logiką.
Kita vertus, praktikoje šios įžvalgos gali būti itin vertingos politikos formuotojams, kurie galėtų pasinaudoti tyrimo rezultatais tobulindami esamas reguliavimo platformas ar kurdami naujas. Tai aktualu ne tik finansų sektoriui, bet ir platesniems inovacijų skatinimo mechanizmams, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp reguliavimo reikalavimų ir erdvės kūrybiškoms idėjoms įgyvendinti.
Ką patartumėte jauniems tyrėjams, norintiems kreiptis dėl dotacijos?
Mano atveju, VU TSPMI suteikė didžiulę paramą rengiant paraišką, ir tai buvo viena svarbiausių sėkmės priežasčių. Dotacija ne tik finansuoja projektą, bet ir suteikia galimybę užmegzti reikšmingas partnerystes bei plėtoti tyrimus. Manau, kad pagrindinis patarimas kitiems jauniems tyrėjams būtų užmegzti tvirtą darbo ryšį su institucija, kurioje norite dirbti. Kai projektas yra stiprus, o komanda – profesionali, sėkmės tikimybė išauga.
Šis interviu yra dalis projekto, finansuojamo pagal Europos Sąjungos WIDERA programą (FIRSA projektas, dotacijos sutarties nr. 101180601), dalis. Tačiau išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti už juos atsakingos.