VU EVAF vyko VU TSPMI tyrėjų seminaras „Exchange Rate Regimes and Economic Growth: The Role of Labor Market Institutions“

2025 m. vasario 13 d. VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vyko mokslinis seminaras „Exchange Rate Regimes and Economic Growth: The Role of Labor Market Institutions“, kurį surengė ir pranešimus skaitė VU TSPMI tyrėjai doc. dr. Vytautas Kuokštis, dr. Muhammad Asali ir doktorantas Simonas Spurga. Mokslo bendruomenei skirtame seminare TSPMI tyrėjai pristatė įgyvendinamo projekto „Darbo rinkos institucijos ir valiutos kursų politinė ekonomija“ metu atliktą tyrimą ir jo išvadas.

Valiutų kursų režimų poveikis ekonominiams rodikliams yra vienas svarbiausių tarptautinės ekonomikos ir politinės ekonomijos klausimų. Remiantis optimalios valiutų zonos teorija, darbo rinkos institucijos, ypač darbo rinkos lankstumas, vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kaip skirtingi valiutų kursų režimai veikia šalies ekonomiką. Šia įtakinga perspektyva buvo vadovaujamasi teikiant politines rekomendacijas. Tačiau stebėtina, kad iki šio nebuvo atlikta išsamių empirinių analizių, nagrinėjančių šią teoriją.

Siekiant užpildyti šią literatūros spragą, TSPMI tyrėjai analizuoja, kaip darbo rinkos institucijos veikia valiutos kurso režimų ir ekonomikos augimo ryšį. Tyrimui sutarytas panelinių duomenų rinkinys apima 194 šalis laikotarpyje nuo 1960 iki 2022 m., ir yra grindžiamas de facto valiutų kursų režimų klasifikacijomis (Ilzetzki, Reinhart ir Rogoff, 2017), darbo rinkos reguliavimo rodikliais (tiek pagal Fraserio instituto ekonominės laisvės indeksą, tiek pagal Kembridžo CBR darbo reguliavimo indeksą) bei įvairiomis makroekonominėmis bei institucinėmis kontrolės priemonėmis. Tyrime taikomi statiniai paneliniai fiksuotų efektų modeliai ir dinaminės panelinės analizės, pasitelkiančios GMM metodus.

Tyrimo išvados pateikia prieštaringus įrodymus, priklausomai nuo to, kokia darbo rinkos reguliavimo priemonė naudojama. Rezultatai yra statistiškai nereikšmingi taikant Fraserio indeksą, tačiau reikšmingi taikant CBR indeksą. Be to, šis dėsningumas būdingas besivystančioms, bet ne išsivysčiusioms šalims. Įrodoma, kad šis skirtumas atsiranda dėl geografinės ir ypač laiko aprėpties skirtumų, nes CBR indeksas apima daugiau šalių ir platesnį laikotarpį nei Fraserio indeksas. Tačiau, Fraserio indeksą išplėtus pagal matmenis, labiausiai atitinkančius CBR indeksą, gaunami reikšmingi rezultatai, patvirtinantys pagrindinę tyrimo hipotezę.

Svarbi tyrimo išvada yra ta, kad valiutų kursų režimų, darbo rinkos institucijų ir ekonomikos augimo ryšys gali būti priklausomas nuo konteksto ir konkretaus laikotarpio.

Įvykęs seminaras yra projekto „Darbo rinkos institucijos ir valiutos kursų politinė ekonomija“ dalis. Projektui Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-22-20.