Disertacijos tikslas yra atskleisti ryšį tarp šiuolaikinės Europos tapatybės politikos ir akademinių ginčų dėl Europos Sąjungos istorijos bei vystymosi trajektorijos. Šiam ryšiui atskleisti yra tyrinėjami ES Studijų autorių darbai, kuriuose dabartinę ES būklę siekiama suprasti žvelgiant į ES ištakas pokario metais. Šių autorių – istorikų, sociologų ir politikos mokslininkų – darbuose išskirtinis dėmesys skiriamas Jeanui Monnet, Šumano deklaracijos autoriui ir pirmajam Europos anglies ir plieno sąjungos vadovui. Tyrimas atskleidžia itin plačią ir chaotišką Jeano Monnet reprezentacijų įvairovę. Akademikai iš esmės nesutaria dėl esminių Monnet gyvenimo faktų, jo politinių pažiūrų ir intencijų, jo veiklos reikšmės ir jo įtakos ligšioliniam ES formavimuisi. Šie akademikų nesutarimai disertacijoje interpretuojami pasitelkiant sociologinę Europos tapatybės teoriją. Disertacijoje teigiama, jog skirtingi akademiniai naratyvai apie Europos Sąjungos kilmę sudaro mūšio lauką tarp tarpusavyje konkuruojančių Europos tapatybės projektų, o šis mūšio laukas atspindi pagrindinius Europos politinio lauko konfliktus bei įtampas: įtampą dėl ekonominės paradigmos, įtampą dėl suverenumo, įtampą dėl politinio metodo bei įtampą dėl nacionalinių tapatybių ir etniškumo. Tokiu būdu yra apginama pliuralistinė ES Studijų, kaip akademinio lauko, politizacijos samprata, akcentuojant ne tiek centrinių ES institucijų įtaką, kiek daugialypę politinės įtakos ir politinių prasmių reguliavimo šaltinių struktūrą.