Spalio 4 d. 15 val. VU TSPMI 402 aud., vyks Simonos Merkinaitės disertacijos „Hannos Arendt politiškumo samprata” gynimas.
Disertacijoje plėtojamos Hannos Arendt akademinės studijos susitelkiant į santykį tarp politikos ir moralės. Arendt politinę mintį galima skirti į dvi tematines, chronologiškai išsiskiriančias dalis. Pirmoji yra fenomenologinė-politinė, skirta apmąstyti politinio patyrimo savitumą. Antroji – skirta moralei, prasideda kartu su Eichmanno teismu ir blogio prigimties apmąstymais. Arendt politinė mintis pasiūlo savitą būdą permąstyti politinio patyrimo svarbą moraliam asmeniui bei leidžia analizuoti politiką, kaip prasmingą, neinstrumentalizuotą žmogiškojo patyrimo lauką. Atlikus analizę, pasiūlomos trys Arendt studijų plėtojimo kryptys: (1) politika turi būti suvokiama kaip žmogaus moralinės savirealizacijos laukas; (2) politiškumą, remiantis vėlyvojo etapo kūryba, reikėtų lokalizuoti persidengimo taškuose: tarp universalumo ir partikuliarumo, tarp privatumo ir viešumo. Tai koreguoja dominuojantį akademinį požiūrį į Arendt politiškumo sampratą, kurios centre yra viešumo idėja, o politika suvokiama per skirtumą tarp privataus ir viešo žmogaus; (3) paaiškėja, jog blogio banalumo prielaidos daug gilesnės, sietinos su gerokai labiau normatyvinėmis – asmens ir pasaulietiškumo idėjomis, tad negali būti redukuotas iki nuasmenintos procedūros. Šios dvi – asmens ir pasaulietiškumo idėjos “atrakina” pačią Arendt politiškumo sampratą.
Darbo vadovas – prof. dr. Alvydas Jokubaitis.
Disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Saulius Geniušas (Kiniškasis Honkongo universitetas)
Su disertacija susipažinti galite čia.