„Tautiškumas tarp tradicijos ir sovietinio politinio užsakymo“

Šiandien Lietuvoje esama „tautinių šventenybių“, kurios buvo suformuotos sovietmečiu, teigia kultūros ir idėjų istorikė Nerija Putinaitė, prieš kelis mėnesius išleidusi knygą „Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“.

Kiek kultūros kūrėjai ir intelektualai atsakingi už tai, kad tautiškumas įgavo sovietiniam režimui tinkančias formas? Ar tautiškumas turi „grynumą“, kurį būtų galima išsaugoti net ir prievartinio režimo sąlygomis? Ar sovietinis tautiškumas neiškreipia mūsų santykio su valstybe kaip politiniu dariniu? Galbūt reikalingas tautiškumo atnaujinimas, peržiūrint tai, ką laikome „tradicija“, o gal tai suardytų mus į visuomenę jungiantį audinį?

Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje svarstys knygos autorė doc. dr. N. Putinaitė, politologas doc. dr. Justinas Dementavičius ir istorikas dr. Vladas Sirutavičius. Pokalbį moderuos doktorantė, „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorė Rosita Garškaitė.

Pasak N. Putinaitės, sovietinis režimas siekė ne sunaikinti lietuviškąjį tautiškumą, o jį pritaikyti, formuojant naują – sovietinės visuomenės – tapatybę. Tam buvo pasitelktos kai kurios prieškarinio tautiškumo formos ir istorinės tautiškumo vizijos. Lietuviška sovietinė bendrija šoko tautinius šokius, dainavo liaudies dainas, masinių švenčių metu rengėsi tautiniais rūbais. Tautiškumo, regis, buvo daugiau nei prieškariu, tačiau apsirengę tautiniais rūbais lietuviai atliko sovietinius ritualus: tautiškumo laikas ir vieta buvo aiškiai apibrėžti. Jis atliko dekoro ir pramogos funkcija.

Ar šiandien iš sovietinių tautiškumo formų liko kas tikra?

Renginio metu bus galima įsigyti knygą „Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“.