Karo kalba (-os)

Projekto aprašymas

Šiame projekte siekiama išsiaiškinti, kaip karo kalba formuoja sąveiką tarp vietos rinkėjų, tarptautinių veikėjų ir elito sprendimų priėmimo, kuris galiausiai lemia didelio masto tarpvalstybinių karų pradžią. Nors karo priežastis jau ilgą laiką tyrinėja mokslininkai ir politikai, šis projektas siekia papildyti turimą supratimą, įtraukdamas kalbos, kaip karo pradžią sąlygojančio veiksnio, vaidmenį. Projekte tiriamas ryšys tarp ginčytinų tarptautinių klausimų įrėminimo ir specifinių santykių tarptautinėje visuomenėje, susijusių su karu ir faktiniu karo panaudojimu. Teigiama, kad toks įrėminimas sukuria mechanizmus, kurie radikalizuoja tarptautinę diplomatiją ir atitinkamai formuoja griežtą politiką bei rinkėjų grupes, didinančias karo tikimybę. Šis projektas – tai lyginamųjų istorinių ir politinių tyrimų programa, apimanti dvi vienas kitą papildančias atvejų studijas, kuriomis siekiama (i) suprasti, kaip ir kokiomis sąlygomis atsiranda toks įrėminimas, ir (ii) ištirti, kaip toks rėminimas gali formuoti dinamišką vietos rinkėjų, tarptautinių veikėjų ir elito sprendimų priėmimo sąveiką, nulemiančią tarpvalstybinio karo pradžią. Numatomi du istoriniai tyrimo atvejai – tai laikotarpiai iki 1914–1918 m. vykusio Pirmojo pasaulinio karo ir 1853–1856 m. vykusio Krymo karo. Parengus nuoseklią ir išsamią istorinę analizę projektas padės geriau suprasti mechanizmus, kuriais karo kalba tampa sąlygišku tarptautinių problemų ir santykių apibūdinimo žodynu, ir kaip jie prisideda prie karo pradžios. Atliktas tyrimas leis sukurti preliminarų modelį, kuriuo būtų galima remtis tolesnių didelių mokslinių tyrimų eigoje, siekiant išsamiau išnagrinėti procesus ir mechanizmus, kuriais kalba nutiesia kelią į karą.