Meno autonomijos institucinė priežiūra: menas ir Lietuvos kultūros politika

Projekto aprašymas

Tyrimo probleminis klausimas susijęs su keletu vienas kitam prieštaraujančių aspektų ir vertybinių pasirinkimų dilemomis, neišvengiamai veikiančiomis kuriantį menininką: viena vertus – institucinės autonomijos steigtis (arba ištiestos rankos atstumo principas), siekia apsaugoti meninę raišką nuo politinio instrumentalizmo, kita vertus – pačios institucijos savisteigties prioritetų įtaka – hegemoniški sprendimai apie tai kas ir koks menas yra geras, finansuotinas ir reprezentuotinas, bei su šiais procesais susijusios elitinimo apraiškos ir sistemos nepralaidumo rizika. Menininkas institucijoje nėra galios pozicijoje, nes ne jis priima reprezentavimo ir finansavimos prendimus, bei ne jis formuoja kultūros politiką, tačiau būtent jis generuoja institucijos atstovaujamą produktą – šio konflikto perspektyva suteikia tyrimui unikalumo bei aktualumo.

Tyrimas siekia rasti prielaidas, padėsiančias užtikrinti kartu demokratinės visuomenės bei saviraiškos laisvės principus, išsiaiškinti , kokia meno autonomiją deklaruojančios kultūros politikos procesinė visuma veikia Lietuvoje, kaip ji apsaugo meno raišką nuo politinių interesų, bei kokias ji sudaro prielaidas demokratijos vertybių, menininko saviraiškos ir visuomenės intereso užtikrinimui.

Šio meninio tyrimo sritis – institucinės kritikos, arba institucinių praktikų kryptis (Geraldas Raunigas, Gene Ray, 2009). Tyrimo metodas dalyvavimo veiksme tyrimas (Participatory Action Research) apima veiksmą, stebėjimą ir kritinį vertinimą remiantis surinktais duomenimis, bei – pokyčius praktikoje (Koshy ir kt., 2010). Tai performatyvus hibridinis meno ir mokslo tyrimas, kurio rezultatų pristatymas turi meninę ir mokslinę reprezentaciją. Tyrimas atliekamas iš menininko perspektyvos, nagrinėjama autoetnografinė medžiaga, aktualios konkrečios atvejo analizės, mokslinė literatūra kultūros politikos ir administracinės teorijos klausimais, kultūros politikos nuostatos ir procedūros, įskaitant institucionalizuotas pareigas, komunikaciją, kontrolę Lietuvoje.

Projektas išskirtinis tuo, kad meninis tyrimas atliekamas mokslo institucijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, sukuria unikalų meninio tyrimo kontekstą, tokiu būdu reflektuoja pačio meninio tyrimo episteminę sankirtą visų pirma dėl tyrimo metodų ir struktūros sampratų ir tuo išplečia institucinių praktikų meno krypties tyrimo lauką bei formą, o kartu – politikos mokslų ir tyrimų sritys atitinka ir papildo projekto temą. Tai nauja, išplėsti nė institucinės kritikos meno krypties elementų konsteliacija.