Politinės homofobijos genealogija posovietinėje Lietuvoje: nuo sovietinio palikimo iki tarptautinio anti-gender judėjimo

Projekto aprašymas

Šis tyrimo projektas siekia atsekti politinės homofobijos posovietinėje Lietuvoje genealogiją ir perprasti šio reiškinio struktūrą. Politinė homofobija projekto kontekste suprantama kaip sąmoninga strategija siekti galios, pasinaudojant homofobine retorika ir politiniais sprendimais, ypač kai ji yra išreikšta politikų, partijų, politinių judėjimų ir lobistų, ir yra priešinama homofobijai, suprantamai kaip asmeninių įsitikinimų išraiška. Nors dažniausiai paplitusi tarp kraštutinės dešinės populistų, Lietuvoje anti-LGBT retorika yra naudojama taip pat ir centro dešinės bei centro kairės politinių veikėjų, taip pat ir tų, kurie turi aiškiai pro-vakarietiškas nuostatas. Tai galima sieti su tuo, kad šalyje iki šiol nebuvo užtikrintos pagrindinės socialinės ir pilietinės LGBT žmonių teisės, dėl ko Lietuva yra sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos institucijų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Nors homofobiniai įsitikinimai Lietuvoje dažnai suprantami kaip sovietinės praeities rezultatas, iki šiol trūksta istorinių tyrimų, kurie analizuotų diskursyvinį ir institucinį palikimą šioje srityje. Taip pat nors anti -LGBT retorika ir politiniai sprendimai Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius atkartoja tam tikrus tarptautinius procesus, įvardijamus skėtiniu terminu “anti-gender mobilizacija”, visgi trūksta ir sistemiškos šio fenomeno analizės. Siūlomas tyrimo projektas visų pirma užpildys empirinių duomenų trūkumą. Antra, jis reikšmingai prisidės prie politinės homofobijos reiškinio konceptualizavimo, analizuojant homofobiją tiek kaip universalią populistinę strategiją mobilizuoti visuomenę per „atpirkimo ožio“ radimą, bet taip pat ir kaip reiškinį, turintį unikalias istorines ir geopolitines šaknis.

___

This research project aims to trace the genealogy and analyze the patterns of political homophobia in post-Soviet Lithuania. Political homophobia is defined here as a deliberate strategy in pursuing power through homophobic rhetoric and policy suggestions, especially when expressed by politicians, parties, political movements or lobbyists, and is contrasted to homophobia understood as an expression of personal views. Although typically characteristic of right-wing populism, in Lithuania anti-LGBT rhetoric has been employed also by the center-right and center-left political actors, including those with a clearly pro-Western orientation. This has contributed to the country’s lack of progress in ensuring basic civil and social rights of LGBT people and has received criticism from the European Union institutions and the European Court of Human Rights. While homophobic views in Lithuania are often understood as a result of the Soviet past, research in this area is still lacking, and the discursive and institutional legacy has not been properly historically examined yet. In a similar vein, while anti-LGBT rhetoric and policy in Lithuania over the last two decades echoes some of the transnational processes, which have been given umbrella name “anti-gender mobilization”, there has not been a systematic analysis of this phenomenon either. The proposed research project will firstly fill the empirical research gap by focusing on the case of Lithuania and secondly, will significantly contribute to the conceptual understanding of political homophobia: by analyzing it as a variation of a universal populist strategy of mobilization through scapegoating, but also as a discourse, uniquely situated in a particular historical and geopolitical location.