Politinės homofobijos genealogija posovietinėje Lietuvoje: nuo sovietinio palikimo iki tarptautinio anti-gender judėjimo

Projekto aprašymas

Šis tyrimo projektas siekia atsekti politinės homofobijos posovietinėje Lietuvoje genealogiją ir perprasti šio reiškinio struktūrą. Politinė homofobija projekto kontekste suprantama kaip sąmoninga strategija siekti galios, pasinaudojant homofobine retorika ir politiniais sprendimais, ypač kai ji yra išreikšta politikų, partijų, politinių judėjimų ir lobistų, ir yra priešinama homofobijai, suprantamai kaip asmeninių įsitikinimų išraiška. Nors dažniausiai paplitusi tarp kraštutinės dešinės populistų, Lietuvoje anti-LGBT retorika yra naudojama taip pat ir centro dešinės bei centro kairės politinių veikėjų, taip pat ir tų, kurie turi aiškiai pro-vakarietiškas nuostatas. Tai galima sieti su tuo, kad šalyje iki šiol nebuvo užtikrintos pagrindinės socialinės ir pilietinės LGBT žmonių teisės, dėl ko Lietuva yra sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos institucijų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo. Nors homofobiniai įsitikinimai Lietuvoje dažnai suprantami kaip sovietinės praeities rezultatas, iki šiol trūksta istorinių tyrimų, kurie analizuotų diskursyvinį ir institucinį palikimą šioje srityje. Taip pat nors anti -LGBT retorika ir politiniai sprendimai Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius atkartoja tam tikrus tarptautinius procesus, įvardijamus skėtiniu terminu “anti-gender mobilizacija”, visgi trūksta ir sistemiškos šio fenomeno analizės. Siūlomas tyrimo projektas visų pirma užpildys empirinių duomenų trūkumą. Antra, jis reikšmingai prisidės prie politinės homofobijos reiškinio konceptualizavimo, analizuojant homofobiją tiek kaip universalią populistinę strategiją mobilizuoti visuomenę per „atpirkimo ožio“ radimą, bet taip pat ir kaip reiškinį, turintį unikalias istorines ir geopolitines šaknis.