Studentų mokslinis tyrimas. Kodėl skiriasi gerovės valstybės reakcija į jaunimą Vidurio ir Rytų Europos valstybėse?

Projekto aprašymas

Projekte nagrinėjama, kaip besivystanti gerovės valstybė Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regiono ES valstybėse reaguoja į jaunimą kaip socialinę riziką. Jauni žmonės susiduria su problema: vienose gerovės valstybėse jiems į darbo rinką įsilieti labai sunku, o kitose juos labai lengva atleisti ir rasti pakaitą. Jaunimo nedarbas bei su tuo susijusios pasekmės kelia riziką gerovės valstybei. Tomo Chevaliero paskelbta jaunimo gerovės pilietybės tipologija bei jos taikymas VRE regionui (Broka ir Toots, 2021, Šataitė, 2022) rodo, jog gerovės valstybės reakcija į jaunimą regiono šalyse skiriasi. Tyrimų rezultatai rodo, kad panašų pradžios tašką (visos valstybės turi socializmo praeitį, jose vyko privatizacijos procesai, pereita prie rinkos ekonomikos) ir vystymosi trajektoriją (visos tapo ES, NATO narėmis) turinčios valstybės vykdydamos jaunimo politiką pasuko skirtingais keliais. Vis dėlto trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų, kokios yra šių skirtingų politikų priežastys.

Taigi, projekte planuojama nagrinėti priežastis, kodėl 11 VRE regiono valstybių (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija) skirtingai reaguoja į jaunimą kaip socialinę riziką gerovės valstybei. Tyrime bus remiamasi Tomo Chevaliero išskirtais keturiais idealiaisiais jaunimo gerovės pilietybės tipais, Austėjos Šataitės bakalauro darbo metu atlikta analize ir duomenimis, gautais sudėjus regiono valstybes į keturis tipus. Atlikus akademinės literatūros analizę išskirti nepriklausomi kintamieji, kurie galėtų lemti skirtingas valstybių vykdomas politikas. Esminis projekto tikslas – duomenų surinkimas ir pirminė jų analizė kokybinės lyginamosios analizės metodu, kuri vėliau bus naudojama autorės magistro darbe.