Projekto aprašymas
Šiame tyrime bus analizuojami ir lyginami pokomunistinių Europos valstybių diasporų ir „namų“ rinkėjų balsavimo rezultatų skirtumai. Tyrimas prisidės prie naujausios migrantų balsavimo akademinių tyrimų bangos, dėmesį sutelkiančios į išorinio balsavimo tendencijas: balsavimo rezultatus, aktyvumą rinkimuose, nusiteikimą juose dalyvauti. Tokiam tyrimui itin tinkamos analizuoti buvusios pokomunistinio bloko valstybės, 2004 m. įstojusios į Europos Sąjungą. Šioms Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos valstybėms prisijungus prie ES gana didelė dalis gyventojų emigravo į Vakarus ir suformavo skaitlingas diasporos rinkėjų bendruomenes, tėvynės rinkimuose išreiškiančias savo balsą. Tyrimo dėmesys sutelkiamas į dvi valstybių poras – 1) Lietuvą ir Latviją bei 2) Lenkiją ir Čekiją – ir skirtumus tarp diasporų balsavimo šiose porose. Pasitelkus lyginamąjį metodą, papildytą proceso atsekimo metodika, bus ieškoma atsakymų į tai, kodėl geografiškai, demografija ir istorine patirtimi panašios valstybės patiria skirtingus išeivijos balsavimo dėsningumus: tarp Lietuvos „namų“ ir diasporos balsavimo rezultatų skirtumas išlieka pastoviai aukštas, o Latvijoje, priešingai, toks išsiskyrimas yra žemas, tačiau pastaraisiais metais išaugo. Savo ruožtu Lenkijoje atotrūkis tarp išeivijos ir „namų“ rinkėjų įstojus į ES mažėjo, o pastaruoju metu ir vėl kyla, kai Čekijoje, priešingai, skirtumai tarp balsuojančių užsienyje ir tėvynėje auga kasmet nuo įstojimo į ES. Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti balsavimo rezultatų (ne)išsiskyrimo abiejose šalių porose priežastis ir skirtumus tarp valstybių situacijų lemiančius veiksnius.